Teismo teigimu, skundų dėl Rinkimų kodekso pažeidimų per prezidento ar Seimo rinkimus nagrinėjimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, o ne administracinio.
Pareiškėjas – fizinis asmuo – LVAT pateiktame skunde prašė įpareigoti atitinkamas valstybės tarnybas inicijuoti tyrimą dėl LSDP vykdytos rinkimų kampanijos teisėtumo, įvertinti šios partijos veiklą dėl klaidinančios informacijos skleidimo rinkimų agitacijos metu.
Jeigu būtų nustatyti pažeidimai, jis prašė anuliuoti rinkimų rezultatus ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti naujus rinkimus, o kaip sankciją LSDP svarstyti valstybės dotacijos panaikinimą už rinkėjų klaidinimą.
Rinkėjas taip pat norėjo, kad būtų inicijuoti teisės aktų pakeitimai, numatantys aiškią atsakomybę už dezinformaciją per rinkimus ir rinkėjų klaidinimą.
Jis teigė, kad pirmiausia kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydamas inicijuoti šių metų Seimo rinkimų rezultatų anuliavimą dėl galbūt sisteminės dezinformacijos, kurią prieš rinkimus vykdė LSDP.
Pareiškėjas tvirtino, kad buvo pažeistos jo, kaip piliečio, teisės ir teisėti interesai. Anot jo, minėti pažeidimai galėjo turėti tiesioginės įtakos rinkimų rezultatams, pažeisti sąžiningumo bei skaidrumo principus.
Rinkėjas į VRK kreipėsi spalio 31 dieną, tačiau lapkričio 22 dieną gavo atsakymą, jog nėra subjektas ginčyti rinkimų rezultatų, todėl kreipėsi į teismą.
Po antrojo Seimo rinkimų turo, spalio 30 dieną, socialdemokratų kandidatų į Seimą lyderė, partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, kad nesiims premjerės pareigų ir atsisakys Seimo narės mandato. Šį sprendimą ji motyvavo garbingu amžiumi ir nepakankama sveikata tokioms pareigoms.
Tuo metu prieš Seimo rinkimus, nuo rugpjūčio pabaigos ji tikino, kad bus ministre pirmininke, jeigu partija gaus rinkėjų pasitikėjimą.
Per Seimo rinkimus LSDP iškovojo daugiausia mandatų – 52 mandatus iš 141.
