Teismas nusprendė, kad žurnalistų skundas nepagrįstas, pranešė teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai prašė, kad teismas įpareigotų Vyriausybę atkurti ir pateikti garso įrašą iš praėjusių metų spalio 3 dienos pasitarimo, kur svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Administracinis teismas nurodė, kad Vyriausybės pasitarimuose klausimai ir pasisakymai atspindi tik preliminarias politikų pozicijas, todėl visuomenės teisę žinoti užtikrino pasitarimo protokolas.
Protokolo pateikimas užtikrino žurnalistų teisę „gauti informaciją ir galimybę skleisti teisingą informaciją“, sakė teisėja.
Jos teigimu, žurnalistų siekis gauti pasitarimo garso įrašą yra vertintinas kaip noras gauti perteklinę informaciją, nes šių įrašų darymas įstatymuose nebuvo apibrėžtas kaip Vyriausybės viešoji funkcija.
E.Žulytė-Janulionienė pabrėžė, kad pasitarimuose reiškiama pozicija gali ir neturėti įtakos sprendimams Vyriausybės posėdyje, kur dėl klausimų Ministrų kabinetas apsisprendžia galutinai. Vyriausybės posėdžiai buvo transliuojami viešai.
Teisėja nurodė, kad teisines pasekmes gali sukelti tik Vyriausybės posėdžiuose priimti teisės aktai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad teismo sprendimas tikriausiai bus skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Mes puikiai suprantame, kad priimant sprendimus labai svarbu išgirsti kiekvieną ministrų argumentą, kiekvieną premjero argumentą, kai jie pritaria ar nepritaria projektui“, – teigė D.Radzevičius.
Sprendimo išklausyti atvykę žurnalistai teigė besibaiminantys, jog teismo argumentai gali formuoti precedentą institucijoms užsiverti nuo žiniasklaidos.
„Aš galvojau, kad Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kaip priimami politiniai sprendimai. Pasirodo, kad ta teisė yra ribota“, – kalbėjo 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
Po kilusio ginčo su žurnalistais Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši. Jie įsigaliojo nuo sausio.
S.Skvernelis: teismas patvirtino, kad Vyriausybė griežtai laikosi įstatymo
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad žurnalistų skundą atmetęs teismas patvirtino, jog Vyriausybė griežtai laikosi įstatymų.
Tai jis sakė netrukus po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį nepagrįstu pripažino žurnalistų prašymą pateikti pernykštį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
„Reikia susipažinti su motyvais, bet aš net neabejojau, kad Vyriausybė nuo pat darbo pradžios dirbo griežtai laikantis įstatymų“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė S.Skvernelis.
„Tą mes darome kiekvienu atveju ir net neabejoju, kad elgėmės teisėtai, teisingai. Šiandien teismas tą patvirtino“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.
Sunaikinto įrašo istorija
Primename, kad Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslų laiką, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau žinodama išaiškinimą, kad jis yra svarbus visuomenei.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą.
Atsisakė net atkurti įrašą
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Vyriausybė žurnalistams nebeteikia jokių detalių apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuodama, jog tai – saugumo klausimas.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
