Į Panevėžio apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi du mirusios moters sūnūs. Pasak teismo pranešimo, jie nurodė, kad mama sirgo onkologine liga. 2019 m. sausio 22 d. ypač prastai pasijutusi moteris, kartu su vienu sūnumi, nedelsiant nuvyko pas savo šeimos gydytoją Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC).
Kadangi šeimos gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, pacientę apžiūrėjo kita gydytoja. Įvertinusi pacientės būklę kaip kritinę, medikė davė siuntimą gydymui į stacionarą.
Kaip teismui nurodė ieškovai, atvykus į Utenos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientei buvo liepta sugrįžti į Utenos PSPC, iš ten kviesti greitąją pagalbą, nors pacientės būklė akivaizdžiai buvo prasta – ji silpnai ir nerišliai kalbėjo, pati negalėjo pajudėti.
Sūnus, palikęs mamą vežimėlyje, nuskubėjo atgal į Utenos PSPC pas siuntimą išrašiusią gydytoją. Ši pacientės dokumentus perdavė Utenos PSPC Šeimos medicinos skyriaus vedėjui, kuris kartu su moters sūnumi grįžo į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Vedėjas skambino į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Ten budintis hematologas Utenos ligoninėje rekomendavo atlikti kraujo produktų transfuziją.
Tačiau moteris gydymui į Utenos ligoninės stacionarą nebuvo paguldyta. Sunkios būklės pacientė buvo išleista namo. Kitą dieną jai buvo nurodyta pasidaryti dializę, o po jos – atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį.
Sūnus, parvežęs mamą namo, paguldė ją ilsėtis. Anksti ryte savo mamą rado jau mirusią.
Teismas nustatė, kad atsakovė – Utenos ligoninė – nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos sunkios būklės pacientei, kurią privalėjo suteikti. Tai aiškiai neteisėti veiksmai, dėl kurių neturtinė žala – neišvengiama.
Teismas pažymėjo, kad Akreditavimo tarnyba, pagal ieškovų kreipimąsi atlikusi aplinkybių ir faktų Utenos ligoninėje vertinimą, savo ataskaitoje nurodė, kad Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientei būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta – pacientė neužregistruota, jos būklė neįvertinta, medicinos dokumentacija nepildyta ir nesuteikta būtinoji pagalba.
Teismas atmetė Utenos ligoninės tvirtinimą, kad, veiksmui vykstant ligoninės priėmimo skyriuje, faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo būtent Utenos ligoninėje, nes tuo metu buvo tariamasi dėl ligonės stacionarizavimo Santaros klinikose. Buvo nustatyta, kad tuo metu ligonės gabenti į Vilnių nebuvo galimybės, todėl teismas pažymėjo, kad Utenos ligoninė, žinodama pacientės sveikatos būklę, įvardytą siuntime, neturėjo teisės pagalbos suteikimo nukelti į kitą dieną.
„Gydytojas yra profesionalas. Jis turi specialių žinių, žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau, <...> turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl negali elgtis nerūpestingai ir abejingai ligonės būklės atžvilgiu. Gydytojas privalo imtis skubių būtinųjų priemonių, o ne išleisti namo su nurodymu atvykti kitą dieną“, – pažymėjo teismas.
„Duomenys akivaizdžiai rodo, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo pacientės sveikatos būklę ir kokia pagalba jai reikalinga, bet tos pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai“, – teigia teismas.
Pasak teismo, tikimybė kuriam laikui išgelbėti pacientės gyvybę būtų buvusi, jeigu Utenos ligoninėje neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugos jai būtų suteiktos.
Konstatavęs, kad Utenos ligoninės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, teismas priteisė ieškovams – mirusios pacientės sūnums – neturtinę žalą. Vienam sūnui ligoninė turės sumokėti 2 600 eurų, kitam – 600 eurų neturtinę žalą. Pastarajam gydymo įstaiga privalės atlyginti ir 1 800 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
