LVAT panaikino šių metų sausio 19–ąją priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtą nutartį, kuria šis teismas nutarė atmesti M.Gatajevo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo neskirti jam papildomos apsaugos ir nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje, BNS sakė LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė.
Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Praėjusiame posėdyje Gatajevų advokatas Laurynas Biekša teigė, kad Lietuvoje teisiamiems ir Suomijoje prieglobsčio dabar prašantiems sutuoktiniams čečėnams Malikui ir Chadidžat Gatajevams Rusijoje gresia pavojus.
„Gatajevams Rusijoje gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas iš naujo turėtų nuodugniai išnagrinėti aplinkybes dėl apsaugos ir prieglobsčio teikimo, o ne formaliai priimti sprendimą“, – sakė Gatajevų atstovas.
Teismo posėdyje advokatas tvirtino, kad ir departamentas, ir VAAT neišanalizavo, ar pareiškėjui gresia pavojus, jei jis bus išsiųstas į Rusiją. Pasak gynėjo, pareigūnų argumentai apsiribojo tuo, kad M.Gatajevas 15 kartų kirto Baltarusijos sieną, ir tikėtina, kad jis važiavo į Rusiją, o tai esą parodo, kad apeliantui pavojus negresia.
Patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia su jais buvo susidorota.
L.Biekša tikino, kad į Rusiją M.Gatajevas įvažiavo tik 2 kartus ir tik tam, kad apsilankytų Lietuvos ambasadoje sutvarkyti dokumentų, susijusių su vaikų globa.
„Jis daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs dėmesys (...) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai atkreipė rusų institucijų dėmesį“, – sakė atstovas ir pabrėžė, kad viename suomių filme bei norvegų knygoje apeliantas kritikavo Rusijos sistemą.
Todėl Rusija, pasak L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip turintį „opozicinius įsitikinimus“, o jo požiūrį – „kaip nelojalų“. Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame Čečėnijos kare. Dėl to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai sulaikytas, jo atžvilgiu esą fabrikuojamos bylos ir kitaip pažeidžiamos jo teisės.
Tuo metu Migracijos departamentas atstovas Viktoras Ostrovnojus tvirtino, kad papildoma apsauga ir prieglobstis M.Gatajevui buvo atšaukti, nes esą Čečėnijoje nebevyksta karinis konfliktas ir dėl to nebėra paplitusi prievarta.
Be to, pasak Migracijos departamento atstovo, padidintas vienos valstybės dėmesys nėra įstatyme numatytas pagrindas teikti prieglobstį ar papildomą apsaugą.
Suomijoje politinio prieglobsčio paprašę Gatajevai neseniai atgavo laisvę, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje sutuoktiniai anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš savo globotinius.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Grozno angelais vadintus čečėnus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas pernai rugsėjį sugriežtino jiems bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.
Patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia su jais buvo susidorota.
Ši byla ir Kauno teismo nuosprendis sulaukė didelio atgarsio – žiniasklaidoje svarstoma, kodėl į ją įsikišo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos, nes, anot dienraščio „Lietuvos žinios“, M.Gatajevas kadaise yra nusifotografavęs su čečėnų pasipriešinimo kovotojais.
