Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą.
Prokurorui Gintarui Jasaičiui paskelbus kaltinamąjį aktą, Š.Narbutas pareiškė, kad kaltės nepripažįsta.
„Patį tekstą suprantu, bet, būdamas teisininku, niekaip nesuprantu teisinio vertinimo, kaip suformuluotas kaltinimas. Aš manau, kad esu nekaltas. Savo teise duoti parodymus ketinu pasinaudoti, kai bus apklausti liudytojai“, – teismui sakė Š.Narbutas.
Skelbdamas kaltinimus, prokuroras G.Jasaitis sakė, kad kaltinamasis pažeidė atsakomybės, nesavanaudiškumo, skaidrumo principus, nenusišalino nuo viešųjų pirkimų.
„Pažeidė valstybės interesus, diskreditavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės autoritetą, sumenkino valstybės tarnautojo vardą“, – teigė prokuroras.
Anot jo, tuo metu, kai valstybė siekė kuo greičiau testuoti asmenis dėl COVID-19 ligos, Š.Narbutas savo asmeninius turtinius poreikius iškėlė aukščiau.
„Aš plačiau pakomentuosiu, kai duosiu parodymus. Tiesiog pačiam kaltinamajame akte yra labai daug prieštaravimų. Aš už sandorį, dėl kurio Lietuvoje buvo gelbėjamos gyvybės, tuo metu niekas testų pateikti negalėjo, Lietuva dar ir sutaupė, dabar aš sėdžiu kaltinamųjų suole“, – BNS sakė Š.Narbutas.
Į pirmąjį teismo posėdį neatvyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Viktorija Balčiūnienė. Ji bus dar kartą kviečiama į kitą posėdį, kuris vyks vasario 23 dieną.
SAM byloje yra civilinis ieškovas, ji yra pareiškusi 303,3 tūkst. eurų dydžio ieškinį.
Liudytojai į bylos pradžią nekviesti. Jų byloje beveik 30.
Š.Narbutas kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 metų kovą–liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos.
Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vienetą, į šią sumą įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią kainos dalį bei vėliau sudarytą galbūt fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š.Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š.Narbutas galbūt tyčia suklaidino reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
„Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š.N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š.Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkst. eurų, teigia prokuratūra.
Š.Narbutas teisėsaugos įtarimus anksčiau neigė ir sakė, kad minėta suma buvo atlygis už veiklą, vykdomą pagal individualią pažymą, turint visus reikiamus dokumentus.
Šiemet sausio 20 dieną Vilniaus apygardos teismas nutarė pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sausio 21 iki balandžio 21 dienos, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą Š.Narbuto turtui.
