Ši vairuotoja buvo atsidūrusi reanimacijoje dėl sunkių sveikatos sužalojimų, kai jos automobilis iškrito iš 5 parkavimo aikštelės aukšto dėl neįrengtų saugos atitvarų. Sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė gruodžio 17 d.
Neįrengta beveik kilometras atitvarų
Pagal projektą ir galiojantį statybos techninį reglamentą, parkavimo aikštelėje turėjo būti įrengti 1,2 m aukščio apsauginiai atitvarai per visus aikštelės aukštus ir perimetrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš viso turėjo būti įrengta beveik vienas kilometras atitvarų. Nuo iškritimo žmones ir automobilius iki šiol skiria tik dekoratyvinė aliuminio fasado apdaila.
„Teismas byloje akcentavo, jog negalima nuvertinti statinio valdytojo atsakomybės, kai sąmoningai neįrengiant apsauginių turėklų sukeliamas pavojus nukentėti tiek besiparkuojantiems aikštelėje, tiek greta pastato judantiems pėstiesiems ar vairuotojams. Teismas ypač kritiškai vertino atsakovo poelgį, kai pasirašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo įsipareigota įrengti apsauginius turėklus – tačiau tai nebuvo padaryta 15 metų“, – sakė nukentėjusiosios advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Averus“ advokatas Marius Barisevičius.
Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą
Pasak jo, teismas byloje priteisė nukentėjusiai visą jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą, 200 tūkst. eurų.
„Teismo teigimu, tokia suma yra minimali kompensacija už suluošintą gyvenimą, mat nukentėjusioji yra motina, viena auginanti mažametį vaiką, neturi galimybės po įvykio juo visavertiškai rūpintis, dėl patirtų sužalojimų jaučia nuolatinį skausmą, yra apribotos jos galimybės sportuoti, dirbti ir apskritai laisvai judėti. Teismas kategoriškai atmetė oponentų argumentus, jog nukentėjusioji yra visiškai pasveikusi, nes iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad jos gyvenimas po įvykio niekad nebebus toks kaip anksčiau. O šios nelaimės buvo galima išvengti, jei atsakovas būtų vykdęs teisės aktų reikalavimus ir užtikrinęs saugumą“, – teismo sprendimą citavo advokatas.
Architektas: projekte buvo numatyti apsauginiai barjerai
Tai, jog apsauginiai atitvarai turėjo būti įrengti, teisme patvirtino ir architektas Audrius Ambrasas, projektavęs „Europa“ statinį.
Teisme architektas pasakojo, jog projekte buvo numatyti apsauginiai turėklai tam, kad ir automobilis atsitrenkęs neišvažiuotų, ir žmogus neiškristų. Statytojai dar 2004 metais skubėdami pradėti eksploatuoti pastatą žadėjo apsauginius turėklus įrengti, tačiau to nepadarė iki šiol.
Atsakovai elgėsi nesąžiningai
M.Barisevičius taip pat atkreipė dėmesį, jog be neteisėtai neįrengtų atitvarų, teismas akcentavo ir parkavimo aikštelės savininkų pažeistą pareigą bendradarbiauti bei nesąžiningumą proceso metu.
„Verslo centro „Europa“ atstovai vengė pateikti išsamią su parkingo statybą susijusią dokumentaciją ir tik paskyrus ekspertizę, mįslingai tiesiogiai ekspertui buvo įteikti trys segtuvai, susiję su parkingo statyba, tačiau ir juose nebuvo pilnos dokumentacijos. Tik gavus teismo leidimą, atsakovai sudarė galimybę daryti segtuvuose esančios medžiagos kopijas. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog atsakovai negali būti laikomi sąžininga bylos šalimi“, – sakė advokatas M.Barisevičius.
Itin palankiai vertindamas teismo sprendimą, advokatas pabrėžė, jog ne mažiau svarbu, kad pagaliau būtų pasirūpinta parkavimo aikštelės saugumu.
„Šiuo metu verslo centras „Europa“ garsiai kalba apie kapitalinę pastato renovaciją – tikimės, kad jos metu bus pašalintas ir šis pavojus parkavimo aikštelės lankytojams, o apsauginiai atitvarai pagaliau įrengti. Vienos nelaimės yra per akis“, – sakė advokatas.
Teismas sprendime nurodė, kad dalis išorinės parkavimo aikštelės sienos yra ties judria Lvovo gatve, kuria vyksta transporto priemonių judėjimas, o šaligatviais eina nemažai pėsčiųjų. Todėl nesaugi „AB „Prime Location Property Fund“ aikštelė kelia grėsmę ne tik automobilį statantiems asmenims, tačiau ir nesusijusių kitų eismo dalyvių (gatvėje esančių transporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų ir kt.) saugumui.
Prašymas nepainioti valdytojų
Publikavus šį pranešimą spaudai, į 15min redakciją kreipėsi advokatų profesinės bendrijos WALLESS atstovai, atstovaujantys klientui, juridiniam asmeniui UAB „BH Europa“.
Teisininkai pažymi, kad teismas nesaugia pripažino ne PC „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės dalį, o AB „Prime Location Property Fund“ valdomą verslo centro „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Taip pat pažymima, kad ieškovės reikalavimas bendrovės „BH Europa“ atžvilgiu teisme buvo atmestas.
Į šį patikslinimą reagavo ir oponentai, prašydami nesudaryti įspūdžio, jog kita aikštelės dalis įvykio metu buvo saugi.
Pasak advokato M. Barisevičiaus, dėl „BH Europa“ ir kito atsakovo valdomos parkavimo aikštelės dalies, teismas sprendime nurodė taip: „Kito atsakovo – BH Europa UAB valdomoje parkingo dalyje taip pat nėra sumontuoti apsauginiai turėklai ir abejotina dėl šios pastato dalies saugumo. Tik atsitiktinumo dėka įvykis įvyko iš vieno, o ne kito atsakovo parkingo dalies.“
Tiria ir prokuratūra
Dėl „Prime Location Property Fund“ parkavimo aikštelės tyrimą yra pradėjusi ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
Minėta nelaimė įvyko 2019 balandžio 25 d., automobiliui dėl nenustatytos priežasties pajudėjus iš vietos ir iškritus iš penkto aukšto, kai grįždama į darbą vairuotoja prisiparkavo AB „Prime Location Property Fund“ valdomoje verslo centro „Europa“ automobilių aikštelės dalyje.“
Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: buvo plyšę kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosruvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas.
Automobilių aikštelės savininkai pagal NT registrų centro duomenis yra „Hanner“ teisių perėmėja AB „Prime location property fund“ ir UAB „BH Europa“.
Teismo sprendimas dar gali būti abiejų šalių skundžiamas apeliacine tvarka.
