Teismas pareiškė pritariantis nevyriausybinių organizacijų teiginiams, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta skubotai, tačiau pabrėžė, jog „neturi įgaliojimo įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą“.
Teismo vertinimu, prieš darant kategoriškas išvadas, kad nebuvo nusikaltimo, prokuroras turėjo pabandyti apklausti Saudo Arabijos pilietį Mustafą al Hawsawį, šiuo metu esantį Gvantanamo bazėje, ir užklausti atsakingas Jungtinių Valstijų institucijas.
Prieš darant kategoriškas išvadas, kad nebuvo nusikaltimo, prokuroras turėjo pabandyti apklausti Saudo Arabijos pilietį Mustafą al Hawsawį, šiuo metu esantį Gvantanamo bazėje, ir užklausti atsakingas Jungtinių Valstijų institucijas.
Vilniuje įsikūrusio Žmogaus teisių instituto stebėjimo atstovė Mėta Adutavičiūtė teismo sprendimą pavadino „dideliu žingsniu į priekį apsaugant žmogaus teises Lietuvoje“.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS teigė, kad prokuroras dėl tolesnių žingsnių spręs gavęs nutartį ir susipažinęs su teismo motyvais.
Vilniaus apygardos teismas antradienį priimtame savo sprendime, kuris paskelbtas Žmogaus teisių stebėjimo instituto interneto svetainėje, teigė, kad prokuroras be pagrindo iš anksto konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
„Tokia išvada yra galima tik surinkus, ar bent jau pabandžius surinkti bei įvertinus minėtus papildomus duomenis“, – rašoma teismo nutartyje.
Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė ankstesnis tyrimas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas Vladimiras Berezovskis sutiko su šiais argumentais. Teisėjo nutartyje rašoma, kad ankstesniame ikiteisminiame tyrime jau tirtos skunde nurodytos aplinkybės dėl 2002-2005 metų lėktuvų skrydžių.
Tačiau šio teisėjo nutartį panaikinusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pareiškė, kad šio tyrimo nutraukimas „negali būti laikomas besąlygišku pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visai kito galimai padarytų nusikalstamų veikų subjekto, t.y. Mustafa Ahmed al-Hawsawi“.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Prokuroras savo ruožtu pareiškė, kad organizacijos nepateikė objektyvių duomenų apie galimą M.al Hawsawio gabenimą.
Pasak jo, nurodyta informacija apie skrydžių datas, numerius ir maršrutus „vertintina kaip patvirtinanti tik tai, kad konkrečiu laiku, konkretus lėktuvas skrido konkrečiu maršrutu, o ne objektyvūs duomenys, kad lėktuvu M.al Hawsawi buvo neteisėtai įgabentas ir išlaipintas Vilniaus ar Palangos oro uoste“.
M.al Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, apie kurio galimą kalinimą paskelbė nevyriausybinės organizacijos. Anksčiau skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah. Jo byla yra Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV) siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
