KT byloje dėl atitinkamų Seimo rinkimų įstatymo nuostatų vertino, kiek gali skirtis rinkėjų skaičius vienmandatėse rinkimų apygardose. Bylą teismas nagrinėjo gavęs trečdalio Seimo narių prašymą.
Prieštaraujančiomis Konstitucijai KT įvardino Seimo rinkimų nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.
Savo kreipimesi Seimo nariai pabrėžė, kad su dabartiniu reguliavimu rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje gali skirtis iki 20 proc. nuo vidurkio, todėl tarp atskirų apygardų – didžiausių ir mažiausių – gali susidaryti net iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumai.
Dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose.
KT patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose, t. y. rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.
Nutarimą pristatęs KT pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad negali būti pateisinami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie gali paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę. „Kuo didesni rinkėjų skaičiaus skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama rinkėjų balsų reikšmė nustatant rezultatus“, – sakė KT pirmininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nereikalaujama, jog visose apygardose rinkėjų skaičius būtų vienodas – rinkėjų skaičius gali kisti dėl migracijos, kitų priežasčių, ir tam tikri skirtumai gali būti konstituciškai pateisinami.
Pasak KT vadovo, Seimui kyla pareiga nustatyti tokį reguliavimą, kad būtų užtikrintas kiek įmanoma tolygus rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas, ir „turėtų atsižvelgti į tarptautinius gerosios rinkimų praktikos standartus“. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, kad nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.
Taip pat D.Žalimas pristatydamas KT nutarimą pažymėjo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, t. y. dvigubai mažesnis nei nustatyta pagal ginčytą įstatymo nuostatą.
Vyriausioji rinkimų komisija anksčiau jau pasiūlė kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams keisti beveik pusės vienmandačių rinkimų apygardų ribas, bet projektas jau susilaukė kritiškų parlamentarų nuomonių.
Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28-29 tūkst. rinkėjų.
