SAM komisija ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad nepakanka pagrįstų duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad gydytojo užsikrėtimas COVID-19 virusu įvyko jam tiesioginio kontakto būdu teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergančiam pacientui.
Administracinėje byloje buvo pateikti dokumentai, kad gydytojas teikė reanimacijos paslaugas pacientams, gulintiems specializuotame COVID-19 pacientų skyriuje bei reanimacijos skyriaus pacientams, kuriems vėliau buvo nustatytas koronavirusas. Mirties liudijime nurodyta, kad medikas mirė nuo COVID-19 ligos.
Pareiškėja į SAM dėl kompensacijos išmokėjimo kreipėsi pernai vasarį. Pernai balandį buvo pakeistas aprašas, kuriame iš esmės pakeisti požymiai, pagal kuriuos nustatoma, ar darbuotojo mirtis yra susijusi su mediko darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams.
Išnagrinėjusi šią administracinę bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog SAM komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi minėto teisės akto nauja redakcija.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašymas išmokėti kompensaciją buvo gautas vasarį todėl komisija priimdama sprendimą turėjo vadovautis tuo teisiniu reglamentavimu, kuris galiojo prašymo padavimo dieną.
Be to, pasak teismo, SAM ministro įsakymu patvirtinto aprašo nuostatos negali nustatyti griežtesnių sąlygų nei įstatymas. Ginčo santykiams taikomo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos nenustato didelės rizikos sąvokos, ši sąvoka apibrėžta tik 2021 metų balandžio 29 dieną pakeistame apraše. Jame įvedus naują didelės rizikos kontakto sąvoką iš esmės buvo pakeisti požymiai, pagal kuriuos nustatoma, ar darbuotojo mirtis yra susijusi su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.