Konstitucinis Teismas: Seimo sprendimas tirti LRT veiklą pažeidė žodžio laisvę

KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad nacionalinio transliuotojo veiklą „turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ar pareigūnai, kurie veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios“.

Pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, prokuratūra, Valstybės kontrolė ar nepriklausomos įstaigos, prižiūrinčios žiniasklaidos veiklą.

„Negali būti sudaromos tokios Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kurioms būtų pavesta atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos perimti Konstitucijoje arba įstatymuose įtvirtintų valstybės institucijų (...) įgaliojimus atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo išorinę kontrolę“, – sakė D.Žalimas.

Konstitucinio Teismo vadovas pabrėžė, kad Seimas galėtų sudaryti tyrimo komisiją dėl LRT, jeigu iškiltų valstybinės svarbos su grėsme transliuotojui susijęs klausimas, taip pat jeigu kitos institucijos nustatytų pažeidimus, kuriuos būtų verta tirti parlamentarams.

Jis tvirtino, kad nors Seimas turi vykdyti parlamentinę LRT kontrolę kaip visos tautos atstovybė, ji turi būti daroma laikantis aiškių taisyklių, nes „Seimas savo prigimtimi yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi daugumos valia ir kurio sprendimai grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis žurnalistams teisme sakė, kad sprendimas įrodo, jog „čia buvo bandymas kėsintis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir panašius dalykus, o ne kažkoks noras surasti, kur mes ką nors darome neteisingai finansine prasme“.

„Dabar tikimės, kad šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu mūsų reputacija buvo oficialiai patikrinta. (...) Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“, – teigė L.Gadeikis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudvikas Gadeikis

Išklausyti Konstitucinio Teismo sprendimo atvykęs konservatorius parlamentaras Mykolas Majauskas sakė, kad Seimo sprendimas tirti LRT veiklą sutrukdė transliuotojui objektyviai informuoti visuomenę apie įvykius ir kontroliuoti valdžią.

„Dabar reikia pasižiūrėt ir į kitas komisijas, tame tarpe ir į Stasio Jakeliūno vadinamą komisiją, kuri kišasi į Lietuvos banko veiklą, kurio nepriklausomumas yra aiškiai įtvirtintas. Man atrodo, reikia pasižiūrėti, koks yra įgaliojimas tos komisijos ir ar ta komisija neprieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis tvirtino, kad Valstybės kontrolė periodiškai galėtų atlikti LRT auditą, kuris būtų objektyvus ir niekam nekeltų abejonių.

Darbą baigusi Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat siūlė keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė, kad Seimo nariai turi įstatymų leidybos teisę, bet pabrėžė, jog įstatymais kuriamos naujos LRT valdymo formos neturi prieštarauti Konstitucijai.

Pernai gruodį Seimas parlamentinio tyrimo išvadų nepatvirtino.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

R.Karbauskis: KT sprendimas neturi jokios faktinės prasmės

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) neturi jokios faktinės prasmės, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Tas sprendimas neturi jokios faktinės prasmės, nes tas tyrimas buvo nutrauktas, o įstatymo projektas su šita išvada neturi neko bendro“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė komisiją nacionalinio transliuotojo LRT veiklai tirti.

Anot teismo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo žodžio laisvę ginančiam Konstitucijos straipsniui, o LRT finansus galėjo aiškintis valstybės institucijos, kurios veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios.

R.Karbauskis tvirtino, jog Seimo komisijos nustatytas negeroves LRT pripažino net naujoji visuomeninio transliuotojo vadovybė, o pavedus atlikti tyrimą „jokia institucija nebūtų galėjusi gauti tų dokumentų, nes ten buvo valstybė valstybėje“.

„Dabartinė administracija LRT pripažįsta, kad tai, kas konstatuota šitos komisijos, yra tiesa, tai yra buvo betvarkė ir daugelis dalykų nebuvo daroma, kas turėjo būt daroma“, – teigė R.Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas taip pat teigė, jog po KT nutarimo neketina atsisakyti Seime svarstomo naujo LRT įstatymo, kuriuo būtų keičiama visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra ir t.t.

Anot jo, „dėl tyrimo konstatuojamosios dalies niekas nesiginčija, visi ginčijasi dėl pasiūlymų, bet įstatymo projektas, kuris registruotas visai kitas, pasiūlymai ne tokie, kokie buvo išvadose“.

„Įstatymas turėtų praskaidrinti pačią LRT, kadangi ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, skaidrumas, atvirumas turi būti absoliutus“, – tvirtino R.Karbauskis.