Pirmosios instancijos teismas birželio pradžioje atmetė R.Šukio ieškinį, buvęs politikas sprendimą tuomet apskundė.
„Teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 metų birželio 2 dienos sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui“, – BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.
Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R.Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.
Byla apylinkės teismui nagrinėti grąžinama jau antrąjį kartą. Pernai balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R.Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti. Tuomet VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo, o birželį Vilniaus apylinkės teismas atmetė R.Šukio skundą ir byla vėl persikėlė į apygardos teismą.
Šįkart teismas, grąžindamas bylą, kaip pagrindinį argumentą nurodė būtinybę įvertinti kiekvieną R.Šukio prašomą paneigti teiginį, ar tai yra žinia, ar nuomonė.
„(...) kiekvienas prašomas paneigti teiginys turi būti įvertintas, nustatyta, ar juo teikiama nuomonė, t. y. subjektyvus faktų vertinimas, ar teiginiu kas nors tvirtinama. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad tikrovės neatitinkančia žinia ieškovas įvardija eilę teiginių, todėl vieni jų gali būti priskiriami žiniai, kiti nuomonei. Teisėjų kolegija nedaro išvadų, ar kiti prašomi paneigti teiginiai yra nuomonė, ar žinia, nes neišnagrinėja bylos, priimant sprendimą. Įtraukus bylos dalyviu kitą atsakovą, byla turi būti nagrinėjama nuo pradžių, todėl ir šių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas kartu su kito atsakovo argumentais dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo“, – teigiama nutartyje.
Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškininį pareiškimą, pridedant 2018-ųjų balandžio 20-osios Seimo pranešimą spaudai.
„Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškininį pareiškimą, jo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ieškininio pareiškimo priėmimo klausimo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva“, – teigia Vilniaus apygardos teismas.
Minėtoje VSD pažymoje R.Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R.Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.
Teismo nutartyje pabrėžta, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.
Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.
R.Šukys po šio sprendimo BNS sakė, kad teismo argumentai jo neįtikino, tačiau skundo motyvų plačiau nekomentavo. Jis neatmetė galimybės, jei teismų sprendimai netenkins, bylinėtis einant iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Rugsėjį dvi apygardos teismo teisėjos nusišalino nuo šios bylos, nes užpernai nagrinėjo bylą, kurioje ieškinį VSD dėl toje pačioje pažymoje paskleistų faktų buvo pareiškęs koncernas „MG Baltic“.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
