– Koks yra teismo leidimo tikslas, kam ir kada jis reikalingas?
– Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių. Didžiąją dalį atvejų, kai reikalingas teismo leidimas, nustato LR Civilinis kodeksas.
Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc. visų teismų leidimų išdavimų atvejų, kurių skaičius vien šiais metais jau perkopė 18 tūkst.
– Ką derėtų žinoti kreipiantis dėl teismo leidimo atlikti minėtus veiksmus su šeimos turtu? Ar visada tokio leidimo reikia?
– Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, prašymą turi pasirašyti abu sutuoktiniai arba, jeigu jį teikia vienas sutuoktinis, prie prašymo turi būti pridėtas kito sutuoktinio sutikimas dėl sandorio sudarymo.
Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas.
Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą.
Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan. Tokiu atveju teismas atsisako išduoti teismo leidimą, konstatuodamas, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas.
Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą – gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y. įstatymuose numatyti suvaržymai, garantuojantys vaikui teisę į gyvenamąją patalpą.
– Kas gali kreiptis dėl leidimo į teismą?
– Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti. Tai gali būti fiziniai asmenys, pavyzdžiui, jau minėti sutuoktiniai, norintys atlikti tam tikrus veiksmus su savo šeimos turtu, arba juridiniai asmenys, tarkime, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kai sprendžiamas vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti.
– Kaip gauti teismo leidimą? Ar tai kainuoja?
– Būtina teismui pateikti rašytinį prašymą bei rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas.
Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt. Detalūs reikalavimai prašymams ir jų priedams taip pat teikiami ir LR Civilinio proceso kodekse.
Beje, gauti teismo leidimą žyminio mokesčio mokėti nereikia, tačiau tokiose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
– Kaip ir per kiek laiko išnagrinėjami prašymai gauti teismo leidimą?
– Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d. d. nuo prašymo priėmimo.
Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d. nuo prašymo priėmimo.
– Kaip žinoti, į kurį teismą reikia kreiptis?
– Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate. Visų Lietuvoje veikiančių teismų veiklos teritorijų sąrašą galima rasti ČIA.
– Kada teismas gali neišduoti leidimo?
– Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y. pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad sandoris, kuriam sudaryti prašoma išduoti leidimą, nepažeis vaiko / neveiksnaus asmens teisių arba teismas nustato, kad sandoris pažeis vaiko / neveiksnaus asmens teises.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan., t. y. turtą, nepriskirtiną šeimos turtui.
– Ką žmogus turi daryti tokiu atveju?
– Jeigu teismas atsisakė priimti arba atmetė prašymą dėl to, kad prašymas turi formos, turinio ar pagrįstumo trūkumų, juos pašalinus, prašymą dėl leidimo išdavimo galima teikti pakartotinai.
– Kokie reikalavimai taikomi teismui teikiamiems dokumentams?
– Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:
1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;
2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys (pareiškėjas ir pan.), vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;
4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;
5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;
6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;
7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
– Ar nutartis gali būti skundžiama?
– Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama. Vis dėlto, nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
– Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu?
– Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt. Prašymo pateikimas elektroniniu paštu nėra tinkamas, nes tokiu atveju neįmanoma patikrinti teikiančio asmens tapatybės, teikiami elektroniniai dokumentai (kopijos) neatitinka reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens, o priedų kopijos patvirtintos nustatyta tvarka.
– Ar tokiu atveju reikalingi dokumentų originalai?
– Dažniausiai užtenka tinkamai teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens patvirtintų dokumentų kopijų, tačiau teismas turi teisę pareikalauti dokumentų originalų, jei kyla abejonių dėl jo tikrumo.
