Pauwels ir Wardyn šeimoms teisme atstovaujanti Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko sako, kad ypač laukiama sprendimo Wardyn byloje, nes čia teismas pirmąkart turės pasisakyti dėl vaiko, Lietuvos piliečio pavardės rašybos nebe pase, o asmens tapatybės kortelėje. Kitoje byloje už belgo ištekėjusi lietuvė Ernesta Pauwels prašo, jog jos gauta pavardė būtų įrašyta su „w“ pase.
Praėjusią savaitę LVAT pripažino pagrįstais dviejų šeimų – Jaquet ir Gorecki-Mickiewicz – reikalavimus įrašyti jų vaikų pavardes ir vardus originalo kalba į pasus. Tiesa, teismas nurodė nelietuviška rašyba asmenvardžius įtraukti tik į kitų įrašų skyrių, išlaikant oficialiąjame paso puslapyje lietuviškas asmenvardžių formas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Seimas iki šiol nėra reglamentavęs nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.
Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose.
Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas sako, kad visą iniciatyvą šiuo klausimu šiuo metu turi Seimas, jis taip pat patvirtino, kad laukiama teismo verdikto dėl pavardžių šią savaitę, kadangi gali būti suformuotas precedentas dėl tapatybės kortelės.
Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai, pradžioje atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes, teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus išduoda.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų. Šios kadencijos seimas pataisų dar nenagrinėjo.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
