Regionų apygardos administracinis teismas, pirmadienį išnagrinėjęs pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pareiškimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nusprendė, kad Lietuvos valstybei regreso tvarka turi būti grąžinta dalis priteisto žalos, atsiradusios dėl valdininkų I. R. ir A. N. padarytų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Istorijai – du dešimtmečiai
Istorija prasidėjo nuo to, kad Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Neringoje detalųjį planą.
Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2004 m. balandžio 26 d. išdavė statybos leidimą AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius.
AB poilsio namams „Ąžuolynas“ nebaigus minėtų pastatų statybos, 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jie buvo perleisti UAB „Verslo investicijų projektų centras“, tarp šių pastatų – ir nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (baigtumas 8 proc.).
UAB „Verslo investicijų projektų centras“, įsigijęs nurodytą turtą, užbaigė nebaigtų pastatų statybas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija 2005 m. rugpjūčio 5 d. Jachtklubą-žuvų restoraną pripažino tinkamu naudoti.
Statybos leidimas pripažintas negaliojančiu
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, be kita ko, pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą
Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo Neringoje detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą Jachtklubo-žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo buvo užbaigta Jachtklubo-žuvų restorano statyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos ir Neringos savivaldybės, pareiškėjai UAB „Meirona“ (UAB „Verslo investicijų projektų centras“ teises į žalos atlyginimą perėmė UAB „Meirona“) priteisė 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyti Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai, valdžios institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus (sprendimus).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB „Meirona“ visą teismo priteistą sumą. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, manymu, neteisėtus veiksmus atliko Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbę asmenys, todėl Regionų apygardos administracinio teismo iš jų regreso tvarka buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą.
Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendime akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų kaltė, kuri yra būtina sąlyga materialinei atsakomybei kilti, bei priežastinis ryšys tarp jų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos. Dar prieš pasirašant pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija raštu informavo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir jos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių apie tai, kad nepritaria aktui, kadangi pažeidžiant galiojančius teisės aktus į parko direkciją oficialaus prašymo dėl sąlygų išdavimo minėtam statiniui nebuvo kreiptasi, parko direkcijos atstovai techninio projekto derinimo stadijoje nedalyvavo.
Priteisė apie 18 tūks. eurų
Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu (dėl statinio pirmojo priėmimo etapo) nepritarimo grafoje buvo įrašyta direkcijos atstovo pastaba „Oficialiai pateikti statinio techninį projektą parko direkcijai peržiūrėti ir pateikti išvadas“, tačiau to nei planavimo organizatoriai, nei rengėjai neatliko. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje tuo metu dirbę asmenys nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėto pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo, o tokie jų veiksmai pažeidė gero viešojo administravimo principą, todėl jų kaltės laipsnis yra pakankamas materialinei atsakomybei kilti. Abu valdininkai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl netinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas.
Dėl to Regionų apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteisti iš atsakovės I. R. 11 054,34 Eur bei iš atsakovo A. N. 6 798,51 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Toks žalos dydis apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi. Pagal teisinį reglamentavimą, iš žalą valstybei padariusio valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo, dėl kurio netyčinių veiksmų atsirado žala, galima reikalauti priteisti ne daugiau kaip devynis vidutinius valstybės tarnautojo darbo užmokesčius.
Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.