Kaip ketvirtadienį pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas, V.Valančius skundu prašė įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendentų į ES Bendrojo Teismą derinimo procedūras ir siūlyti į pareigas nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą, taip pat kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
ES Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar europiniams teisės aktams neprieštarauja nuostata, kad Vyriausybė, manydama turinti absoliučią diskrecijos teisę ir nepateikdama jokių motyvų, nukrypsta nuo nepriklausomos profesinės kandidatų atrankos rezultatų ir į ES teisėjus siūlo ne pirmą, tai yra ne geriausiai įvertintą, o bet kurį kitą kandidatą iš sudaryto eiliškumo sąrašo.
Atranka į ES Bendrojo Teismo teisėjus paskelbta 2021 metais kovą ir atrankos organizavimo darbo grupė tinkamiausiu pretendentu pripažino V.Valančių, tačiau Vyriausybė pasiūlė Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūrą.
Anksčiau specialus vertinimo komitetas Liuksemburge atmetė į šias pareigas pasiūlyto Tomo Davulio kandidatūrą. Vyriausybė tuomet siūlė pratęsti V.Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiek T.Davulis, tiek S. L.Kalėda, tiek skundą teismui parašęs V.Valančius 2021 metais dalyvavo toje pačioje atrankoje į ES Bendrąjį Teismą. Tuomet Teisingumo ministerija geriausiu kandidatu pripažino V.Valančių.
ES Bendrajame Teisme Lietuvai atstovauja du teisininkai. V.Valančiaus kadencija baigėsi 2020 metų spalį, bet strigus paskyrimo procedūroms jis toliau eina šias pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų pabaigoje panaikino sprendimą stabdyti S.L.Kalėdos siūlymo pretendentu į ES Bendrojo Teismo teisėjus procedūrą, kol bus išnagrinėtas V.Valančiaus skundas.
