Kaip paskelbė teisėja Vaida Sinkevičienė, vyras dėl abiejų kaltinimų išteisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta
Aiškindama nuosprendį teisėja pabrėžė, kad sprendžiant dėl viešosios tvarkos pažeidimo sudėties, byloje buvo apklausti ir kiti Upės gatvėje gyvenantys žmonės.
Didžioji dalis jų nurodė į užrašą neatkreipę dėmesio, galvojo, kad juos užrašė vaikai ar sportininkai, nepatyrė didelio streso, jų veiklos nebuvo sutrikdytos.
„Šiuo atveju teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad tuo momentu, kai liudytojai pamatė užrašus, jie buvo pažeminti ar šokiruoti“, – sakė teisėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad užrašas buvo matomas trumpai, o ir pats S.Skvernelis nepatyrė realių trukdžių, jo veikla ir darbotvarkė nebuvo sutrikdyta.
Teisėjos teigimu, norint nuteisti žmogų dėl šio nusikaltimo taip pat būtina, kad jis suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdo viešąją rimtį.
„G.Vaitkevčius nesiekė tokiu būdu parodyti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Svarbiausiu ir vieninteliu savo veiklos tikslu jis nurodė siekį išreikšti pilietinę poziciją“, – pažymėjo teisėja.
Anot jos, svarbu ir tai, kad jau iki įvykio visuomenėįe buvo kilęs atgarsis dėl Upės gatvės asfaltavimo.
„Ne viešosios tvarkos pažeidimas, o, nors ir netinkamu būdu išreikšta, tačiau – asmens kritika“, – konstatavo teisėja.
Teisėjos teigimu, G.Vaitkevičiaus veiksmai turėtų būti vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, ne pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Už nuomonę – nebaudžiama
Kalbėdama apie kaltinimus dėl šmeižto, teisėja pabrėžė, kad G.Vaitkevičius nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad S.Skvernelis yra įvykdęs kriminalinį nusikaltimą – vagystę, o žodis „vagis“ buvo pavartotas perkeltine prasme.
„Jis siekė išreikšti savo poziciją dėl kelio asfaltavimo, o ne apkaltinti tuometinį premjerą konkrečiu kriminaliniu nusikaltimu“, – sakė teisėja.
Tai teismui patvirtino ir liudytojai, kurie teigė užrašą susieję su S.Skvernelio politine veikla ir kelio asfaltavimu.
„Nėra pagrindo manyti, kad kaimynai apie nukentėjusįjį galvojo, kad jis padaręs kriminalinį nusikaltimą“, – sakė teisėja.
Anot jos, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad G.Vaitkevičiaus veiksmai būtų pasireiškę intensyvumu ar sistemingumu.
V.Sinkevičienė taip pat pabrėžė, kad nagrinėjant tokias bylas yra būtina atskirti nuomonę nuo informacijos.
„Nuomonė yra žinių ir gautos informacijos subjektyvus atspindys. Už nuomonę baudžiamoji atsakomybė nekyla“, – aiškino teisėja.
Teismas taip pat pabrėžė, kad S.Skverneliui, kaip politikui, taip pat yra taikomos didesnės pakantumo kritikai ribos.
„Istorija dėl asfaltuoto Upės gatvės keliuko sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo, kas rodo, kad ji yra tiesiogiai susijusi su visuomenės interesu“, – pažymėjo teisėja.
S.Skvernelis jautėsi pažemintas
Byloje G.Vaitkevičius buvo kaltinamas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl šmeižimo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Praėjusiųjų metų birželio 11-osios naktį vyras prie tuometinio premjero namų parašė „Skvernelis 1 KM vagies namai“.
Jį tuomet vietoje sulaikė Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai ir perdavė policijai.
Dėl užrašo įsižeidęs buvęs premjeras, dabar – Seimo narys S.Skvernelis parašė pareiškimą policijai, esą užrašas yra šmeižtas. Jis šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju.
„Tai yra pažeminimas mano, kaip vyro, kaip tėvo. Niekam nesinori tai patirti, sukelia dvasinius išgyvenimus“, – teisme anksčiau yra kalbėjęs S.Skvernelis.
Apie apipaišytą gatvę buvo pranešta birželio 11 dieną. Portalas Delfi tuomet paskelbė, kad dėl užrašų buvo sulaikytas anksčiau prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, o palikęs šias pareigas susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėju dirbęs G.Vaitkevičius.
Pats S.Skvernelis prie nuosprendžio paskelbimo prisijungė nuotoliniu būdu, per „Zoom“ programą.