Teismo sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.
Sostinės savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo nagrinėjamas skubos tvarka. Jis pirmadienį buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šalims ir nerengiant viešo posėdžio.
Anot teismo, susirinkimų teisė turi būti užtikrinta ir mažumoms bei žmonėms su nepopuliariomis pažiūromis. „Eitynių „Už lygybę“ suvaržymai nėra būtini demokratinėje visuomenėje“, – pažymėjo LVAT.
Kartu savivaldybė buvo įpareigota iki ketvirtadienio 11 val. suderinti su organizatoriais – Lietuvos gėjų lyga (LGL) eitynių vietą.
Teismas: „Eitynių „Už lygybę“ suvaržymai nėra būtini demokratinėje visuomenėje.“
Vilniaus apygardos administracinis teismas liepos pradžioje įpareigojo Vilniaus valdžią suderinti Lietuvos gėjų lygos pranešime apie eitynių organizavimą nurodytą vietą – Gedimino prospektą. Ši sprendimą apskundė, motyvuodama, kad žygiuojant šioje gatvėje bus pažeistas įstatymo reikalavimas nerengti demonstracijų tam tikru atstumu nuo valdžios įstaigų ir teismų.
Pasak LVAT, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad per eitynes Gedimino prospekte „bus užtikrinta tinkama asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyra“.
Pirmos instancijos teismas rėmėsi prieš dvejus metus paskelbta LVAT nutartimi, kad valstybė turi vykdyti savo pozityvias pareigas, užtikrindama mažumoms priklausančių asmenų veiksmingą naudojimąsi susirinkimų laisve. Prieš posėdį LVAT atkreipė dėmesį, jog ši laisvė yra vienas iš demokratinės visuomenės pagrindų.
Petro Gražulio į eitynes nekviečia
 |
| Davido Braniffo nuotr./Vladimiras Simonko |
LGL valdybos pirmininkas Vladimiro Simonko teigimu, LVAT sprendimas parodė, kad Gedimino prospektas priklauso visiems žmonėms.
„Tikiuosi, kad šita teisinio nihilizmo bakchanalija savivaldybėje baigėsi ir atėjo laikas bendradarbiauti su savivaldybe. Tikiuosi, kad tai – gera pradžia surengti eitynes tokias, kokias mes ir planavom sausio mėnesį. Prireikė septynių mėnesių įrodyti, kad žmogaus teisės Lietuvoje egzistuoja ir Gedimino prospektas priklauso visiems“, – žurnalistams sakė teismo posėdyje dalyvavęs V.Simonko.
Anot BNS, jis taip pat pabrėžė, kad šis teismo sprendimas pasitarnaus visai pilietinei visuomenei.
LGL vadovas sakė, kad eitynėse dalyvaus apie 800 žmonių, jis pakvietė prie jų prisijungti visus tolerantiškus žmones. V.Simonko pareiškė, kad į jas tik nekviečia Seimo nario Petro Gražulio.
Eitynių, kurios turėtų tapti tradicinio seksualinių mažumų festivalio „Baltic Pride“ kulminacija, organizatoriai pageidavo jas rengti Gedimino prospekte. Jų dalyviai – apie 800 žmonių, pajudėję iš Odminių skvero prie Katedros aikštės, nori valandą žygiuoti Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Čia būtų sakomos eitynių dalyvių kalbos, išskleidžiama vaivorykštės vėliava.
Vilniaus valdžia saugumo sumetimais pasiūlė persikelti į nuošaliau esančią Upės gatvę – joje esą bus lengviau užtikrinti dalyvių saugumą ir bus mažiau trikdoma viešoji tvarka.
Upės gatvėje, aptvertoje ir policijos saugomoje teritorijoje, toks renginys – pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje – jau vyko 2010-aisiais. Kelis šimtus dalyvių tuomet pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.
