Kaip 15min sakė žemės ūkio ministro Andriaus Palionio atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, sprendimas nepalankus Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymai.
15min pernai gegužę rašė, kad (VSD) tuomečiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui parašė raštą, kuriame pateikiami argumentai, kodėl E.Bėrontui neturėtų būti suteikiamas leidimas dirbti su slapta informacija.
Tuomet VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS sakė, kad rekomendacija žemės ūkio ministrui neleisti E.Bėrontui dirbti su įslaptinta informacija pateikta balandžio 29 dieną.
Ja remdamasis ministras G.Surplys panaikino E.Bėronto teisę dirbti su slapta informacija.
Netekęs šios teisės jis nebegalėjo eiti pareigų, nes leidimas dirbti su slapta informacija yra vienas iš reikalavimų, įrašytų NMA direktoriaus pareigybės aprašyme. Kitaip tariant, netekęs teisės dirbti su slapta informacija, E.Bėrontas nebeatitiko reikalavimų.
Teismas vertino VSD pažymos turinį
Kaip antradienį 15min informavo ŽŪM, teismo sprendimas panaikino ŽŪM įsakymą dėl nesuteikimo teisės dirbti su įslaptinta informacija.
„Toks ŽŪM įsakymas buvo paremtas VSD pateikta išvada. Teismas pasakė, kad remiantis VSD pažyma nebuvo pakankamai pagrindo konstatuoti, kad E.Bėronto veikla nesuderinama su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu“, – informavo ministerija.
Anot jos atstovų, trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo sprendimas gali būti apskųstas.
„Ar tai bus padaryta, bus apsispręsta vėliau, kai detaliau susipažinsime ir įvertinsime teismo pateiktą medžiagą“, – teigiama atsakyme.
Pažymą pripažino nepagrįsta
VADT konstatavo, kad pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“. Teismo sprendimą cituoja BNS.
Anot teismo, tokia aplinkybė pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas panaikino pernai balandį pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo E. Bėrontui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
„Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė“, – teigiama pirmadienį paskelbtame sprendime.
„Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su Raimondu Kurlianskiu. Kaip matyti, kad tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu“, – rašoma jame.
Teismas taip pat konstatavo, kad VSD patikrinimo išvada dėl E. Bėronto pajamų bei turto kilmės yra grindžiama tik prielaidomis, nebuvo atlikta išsami jo bei sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos buvusio NMA vadovo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, jog E. Bėrontas būdamas jauno amžiaus negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos.
Sprendime rašoma, kad VSD negalėjo poligrafu tikrinti E. Bėronto pajamų teisėtumo. Be to, žvalgybos pareigūnai padarė procedūrinį pažeidimą, kai nesupažindino E. Bėtonto su patikrinimo išvadomis.
E.Bėrontas BNS antradienį pareiškė, jog tikisi, kad jam palankus teismo sprendimas paskatins institucijų vadovus keisti darbuotojų atleidimo praktiką.
„Šiuo metu tęsiu karjerą privačiame sektoriuje ir man šis teismo sprendimas yra svarbus ne dėl asmeninės ambicijos ar naudos, bet dėl bendro požiūrio, kuriuo turėtų vadovautis „skubotus“ sprendimus priimantys vadovai“, – BNS antradienį sakė E. Bėrontas.
VSD spręs, ar skųsti
VSD Strateginės komunikacijos skyrius 15min atsakė, kad VSD ministrui teikia tikrinimo išvadą.
„Kadangi teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, VSD, objektyviai įvertinęs argumentus, svarstys skųsti teismo sprendimą aukštesniajai instancijai“, – teigiama atsakyme.
Pernai gegužę atleistas E.Bėrontas VSD pažymoje pateiktus argumentus vadino niekiniais.
VSD tikrina ir asmens ekononominius interesus.
„Politikai neturėtų mojuotis pažymomis ar rekomendacijomis, kurios tiesiog jau praėjusiame teismo procese yra išnagrinėtos ir naujų jokių aplinkybių, kurios leistų kažkuo abejoti, nėra, nes šįkart, ačiū Dievui, kad aš bent jau mačiau, turiu informacijos, kas yra parašyta ir esu su tuo supažindintas, galiu drąsiai teigti, kad čia niekiniai argumentai“, – BNS tuomet sakė E.Bėrontas.
G.Surplys tuomet 15min pažymos turinio nekomentavo, nors jos turinys nėra slaptas.
„Na, galiu tik patvirtinti, kad Valstybės paslapčių įstatyme parašyta, kad VSD tikrina ir asmens ekononominius interesus – tai yra įrašyta įstatyme“, – tuomet kalbėdamas apie savo sprendimo motyvus, sakė G.Surplys.
Buvo grąžintas į pareigas ir dar gavo kompensaciją
Tai jau ne pirmas kartas, kai E.Bėrontas yra atleidžiamas iš NMA vadovų ir pasiekia pergalę teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiamu sprendimu E.Bėrontą į agentūros vadovo postą grąžino nuo 2018 metų rugsėjo 28 dienos. Jam buvo priteisti 22,2 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką.
Jo atleidimo iš pareigų istorija buvo ilga ir paini.
Praėjusiųjų metų sausio 4 dieną B.Markauskas nusprendė skirti jį dar vienai kadencijai. Žiniasklaidoje dėl to kilo triukšmas, mat paaiškėjo, kad E.Bėrontas tuomet buvo specialusis liudytojas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamame tyrime, kurį plačiai aprašė 15min. Vėliau šis statusas buvo panaikintas.
Šį sprendimą ėmus kritikuoti tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tiek tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams, įtampa ėmė augti ir aukščiausią tašką pasiekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui išsakius nuomonę, kad jam visa tai atrodo neskaidru.
Tuomet B.Markauskas pradėjo pats abejoti savo sprendimu ir ėmė kalbėti, jog E.Bėrontas galbūt pasitrauks pats. Tačiau ministro įkalbinėjimus NMA vadovas atlaikė ir galiausiai sausio 17 dieną B.Markauskas pasirašė įsakymą dėl jo atleidimo.
Prieš skiriant į vadovaujamas pareigas NMA vadovo tinkamumą turi patikrinti STT. Taip įvyko ir E.Bėronto atveju – tarnyba B.Markauskui raštą apie E.Bėrontą atsiuntė lapkritį.
„Toje pažymoje tikrai nebuvo nieko tokio, dėl ko aš negalėčiau skirti E.Bėronto antrai kadencijai“, – sprendimą skirti E.Bėrontą dar vienai kadencijai delfi.lt gynė B.Markauskas.
Atleidimą tuometis ministras motyvavo iš STT gautoje antroje pažymoje esančiais duomenimis. Viešai B.Markauskas tuomet aiškino, kad antroji pažyma jam atvėrė akis.
