Panevėžio apygardos teismas balandžio 1 dieną panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 metų kovą priimtą nutartį – teismas tuomet patenkino E.Šato prašymą pripažinti VSD teiginius kaip žeminančius jo orumą.
E.Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.
Be to, E.Šatas teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.
Teismas vertino, kad VSD teiginys „savas žmogus“ negali būti vertinamas per tiesos kriterijų, o atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“, teiginys yra artimesnis nuomonei.
Anot teismo, E.Šato, kaip „savo žmogaus“ įvardijimas, nėra konstatuojantis priklausomybę ar kitokius ryšius su „MG Baltic“. Šio žodžio junginio rašymas kabutėse, teismo teigimu, paprastai nurodo nuomonę, kurios patikrinti negalima.
Be to, teismas pabrėžė, kad VSD pažymos paviešinimas E.Šato reputacijai žalos nepadarė ir po visų žiniasklaidos straipsnių jo nepriekaištinga reputacija liko nepaneigta.
Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad teiginys suformuoja neigiamą nuomonę apie E.Šatą, ji jam kelia labai konkrečias neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sumažina jo šansus pretenduoti į kitas vadovaujančias pareigas.
Pasak 2018 metų VSD pažymos, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, E.Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo verslo grupei.
E.Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas pirmininko Šarūno Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.
E.Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi 2018-ųjų rugsėjį.