Antradienį Lietuvos Apeliacinio teismo (LApT) teismo trijų teisėjų kolegija, kurią sudaro Vigintas Višinskis (pirmininkas, pranešėjas), Danutė Gasiūnienė ir Egidijus Žironas, išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo 72 metų vilnietei Antrai Vincei Karosienei.
Kaip skelbta anksčiau, už sovietų valdžios nusavintą paveikslų kolekciją menininko dukrai Vilniaus apygardos teismas yra priteisęs 635 tūkst. litų kompensaciją.
Tačiau pinigų mokėti nenorintys valdžios atstovai, kurie sprendimą dėl kompensacijos iškart pavadino pavojingu precedentu, nes esą teismus gali užplūsti daug panašių skundų, įvykdė savo pažadą pateikti skundą Apeliaciniam teismui.
Antradienį surengtame LApT posėdyje atsakovų laukė šaltas dušas. Apeliacinį skundą nagrinėjusios kolegijos vadovas V.Višinskis klausimų forma užvertė moraliniais priekaištais Kultūros ministerijos teisininką Jovaldą Černiauską ir Dailės muziejaus, kuriame saugomi nusavinti paveikslai, atstovę: Ar moralu valstybei savintis neteisėtai konfiskuotą turtą? Kokiu teisiniu pagrindu šiandien valstybė turi tą turtą? Ar Lietuvos Respublikai reikia tokio prisiplėšto turto? Kodėl valstybė, gavusi šį turtą neteisėtai, turi teisę jį išsaugoti, bet neturi pareigos už jį kompensuoti?
Jokio svaresnio atsakymo į šiuos klausimus Lietuvos valstybei atstovavę teisininkai neturėjo, tik kartojo, jog būtų gerai šiuo atveju išvengti kompensacijos mokėjimo, nes „tie pinigai yra priteisti iš visų mūsų kišenės.“
Tiesa, klausimas dėl paveikslų grąžinimo savininko dukrai šioje byloje apskritai nėra svarstomas, nes pagal Lietuvos įstatymus nusavintas turtas negali būti grąžintas natūra, jei tai yra kultūros vertybė.
Tačiau ieškovė posėdžio metu leido suprasti, jog dėl sentimentų mielai pasiimtų kolekciją. „Niekas nesupranta asmeninės vertės. Žmogus gali nesuvokti paveikslų meninės vertės, bet pasilikti kelis pigiausius paveikslus sau, nes iki paauglystės buvo tiesiog suaugęs su jais“, – apie save kalbėjo A.V.Karosienė.
Atsakovo atstovai, prašantys panaikinti jiems nepalankų Apygardos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde išdėstė penkis argumentus. Pavyzdžiui, kad ieškinį tenkinęs teismas neatsižvelgė į suėjusį jo senaties terminą. Be to, teismo sprendimas esą pažeidžia piliečių lygiateisiškumo principą, nes už neišlikusį konfiskuotą turtą žmonės gavo tik simbolines kompensacijas.
Atsakovai prašo ankstesnį teismo sprendimą panaikinti ir A.V.Karosienės ieškinį atmesti.
Teismas verdiktą žada paskelbti liepos 1 dieną.
Kaip pernai spalį rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas tarpukario Lietuvos aktoriaus Vinco Steponavičiaus dukters A.V.Karosienės skundą patenkino iš dalies – ji reikalavo daugiau nei 700 tūkst. litų.
Vyriausybei šioje byloje atstovavusi Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Sokolska tąsyk po teismo posėdžio sakė, kad teismo sprendimas „diskriminuoja žmones, kurie irgi galbūt prarado kilnojamuosius daiktus, bet gavo iš valstybės labai mažą kompensaciją“.
„Tokio atvejo Lietuvoje dar nebuvo ir toks sprendimas gali būti labai pavojingas. Ir dėl to dabar teismai gali būti užversti ir kitomis panašaus pobūdžio bylomis“, – žurnalistams sakė ministerijos teisininkė.
Pasak jos, sprendimą teismas priėmė remdamasis tik konfiskacijos dokumentais, kurie nėra pakankamas įrodymas, jog sovietų nusavinta paveikslų kolekcija iš tiesų priklausė V.Steponavičiui.
Ieškovė teisme yra sakiusi, kad dėl 27 paveikslų kolekcijos kovoja jau 20 metų.
Sovietų nusavinta paveikslų kolekcija yra saugoma Dailės muziejuje. Teigiama, jog vienas grafikos darbas buvo perduotas į Lvovo muziejų, tačiau tolesnis jo likimas nėra žinomas.
 |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto J.Černiausko ir Dailės muziejaus teisininkės. |
