„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 04 07

Teismo iš namų kraustoma moteris: mano vaikus į gatvę išmetė jų močiutė

Vilnietė Jolita su dviem vaikais (5 ir 7 metų) privalo išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno 4 metus. Taip nusprendė teismas, patenkinęs buto šeimininkės, kuri yra ir vaikų močiutė, ieškinį. Taip pat teismas įpareigojo Jolitą sumokėti buto nuomą nuo praėjusio lapkričio. Buvęs Jolitos gyvenimo draugas, buto šeimininkės sūnus, tvirtina, kad į teismą kreiptasi išnaudojus visas galimybes geruoju susitarti.
Vaikai tėvų skyrybas išgyvena ypač jautriai.
Vaikai tėvų skyrybas išgyvena ypač jautriai. Asociatyvi nuotrauka / 123RF.com nuotr.

Vilnietės Jolitos istorija – viena iš daugelio skyrybų istorijų Lietuvoje. Jos pavardė, kaip ir jos buvusio gyvenimo draugo Justino bei jo motinos Loretos, redakcijai žinoma, tačiau norėdami apsaugoti vaikus jų neskelbiame.

Iškraustyti paprašė teismo

Aštuonerius metus su Justinu gyvenusi moteris oficialiai ištekėjusi nebuvo, tačiau pora susilaukė dviejų vaikų. Ketverius metus jie visi keturi gyveno vyro motinos įsigytame bute. Pernai pavasarį santykiai šeimoje pablogėjo, o rugpjūtį viskas baigėsi tuo, kad moteris iškvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyrui teko išsikraustyti, o jo motina teisme pareikalavo, kad butą paliktų ir jo vaikai bei jų mama.

Teismas tokį reikalavimą patenkino ir dar priteisė sumokėti Jolitai nuomos mokestį. Ieškinyje teismui Loreta, dirbanti viename iš Seimo departamentų, prašė „iškeldinti atsakovę su jai priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Vilniaus mieste; iškeldinti nepilnamečius vaikus su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Vilniaus mieste“.

Vaikai, tiesa, galėtų likti, jeigu jų mama sutiktų juos palikti gyventi su tėvu. Taip pat ieškinyje prašoma iš atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimą, skaičiuotiną nuo 2017 m. lapkričio 17 d., priteisiant už parą po 80 Eur, iki kol atsakovė su daiktais išsikels iš buto, arba alternatyviai priteisti turtinės žalos atlyginimą, skaičiuotiną nuo tos pačios dienos priteisiant už kiekvieną mėnesį po 550 eurų.

Ieškinyje teismui Loreta nurodė butą pirkusi kaip investiciją į nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jo remontą, todėl dabar patirianti žalą, kurią ir prašo kompensuoti – jos sūnus čia negyvena, o tokiu būdu pagelbėti išlaikyti anūkus ji nenorinti. Taip pat nurodė, kad Jolita turi savo butą, tiesa, nedidelį – vos 32 kv. m, o sutarties – nei raštu, nei žodžiu – dėl būsto nuomos moterys sudariusios esą nebuvo: „Atsakovės gyvenimas jos bute buvo galimas išimtinai tik todėl, jog ieškovės sūnus gyveno su ja.“ O sūnus esą Jolitos prašęs išsikraustyti jau pernai balandį.

Teismas ieškinį patenkino: Jolita su vaikais privalo išsikraustyti, taip pat vaikų močiutei sumokėti po 550 eurų už kiekvieną bute gyventą mėnesį nuo lapkričio 17 dienos, 700 eurų bylinėjimosi išlaidų ir dar 5,56 euro į valstybės biudžetą.

Įtakos sprendimui turėjo ir tai, kad Jolita turi savo butą, kad ir nedidelį.

123RF.com nuotr./Vaikas tėvų skyrybų metu
123RF.com nuotr./Vaikas tėvų skyrybų metu

Nesantaika baigėsi smurtu

Nesantaikos šioje šeimoje išties būta, pernai birželio pabaigoje Justinas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kartu nurodydamas, jog nebemato galimybės jiems kartu su Jolita gyventi.

Galutinai poros santykiai subyrėjo rugpjūtį, kai Jolita, kaip tvirtina, patyrė smurtą ir kreipėsi į policijos pareigūnus. Tiesa, ikiteisminis tyrimas po mėnesio buvo nutrauktas, kaip rašoma išvadoje, tarp konflikto dalyvių galimai buvo „tam tikro lygio fizinis kontaktas, tačiau objektyvių ir pakankamų faktinių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad kilo BK 140 str. 2 d. dispozicijoje numatyti padariniai, ir pagrįsti kaltę ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra“.

Kai išgirdau reikalavimą išsikelti, svarsčiau tokią galimybę, – sakė Jolita.

Kreipdamas į teismą Jolitos gyvenimo draugo motina tvirtino, kad Jolita niekada neprisidėjo išlaikant būstą – tai daręs tik jos sūnus. Jolita ir to neneigia – komunaliniai mokesčiai išties buvę vyro rūpestis, o ji mokėjusi už vaikų būrelius, maistą, atostogas ir t.t. „Kaip būna visose šeimose“, – nutęsia moteris.

Po to, kai vyras buvo priverstas išsikelti (išvežtas į areštinę, o po to jam taikytos kardomosios priemonės), Jolita teigia norėjusi šiuos mokesčius mokėti pati, tačiau negavusi net rakto nuo pašto dėžutės daugiabutyje. Ji tikina prašiusi ir buto šeimininkės, kad atsiųstų sąskaitas, bet prašymai buvo ignoruojami.

Finansiškai nelengva

Kodėl ji neišsikraustė, kai situacija pasidarė išties sudėtinga? „Vyrui 7 mėnesius nebuvo priteisti net minimalūs alimentai – jis nemokėjo nei cento. Civilinėje byloje jis raštu tikino, kad man ir vaikams suteikia būstą bei apmoka komunalines išlaidas.

Gali būti, kad atsižvelgiant į šį faktą alimentai ir nebuvo priteisti. Kadangi tai užfiksuota vyro ir advokatės paruoštame dokumente teismui, maniau, kad laikinai man ir vaikams išties tas butas yra suteikiamas gyventi – bent kol vaikai nurims po patirtų išgyvenimų (smurto atvejis įvyko mažamečių vaikų akivaizdoje). Kartu su vaikais nuolat lankėmės pas psichologę, dukra pas ją lankosi iki šiol“, – priežastis, kodėl liko buvusio gyvenimo draugo motinos bute, aiškino Jolita.

Moteris tvirtina, kad po smurto bute dukart lankėsi Vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems ji teigia sakiusi, jog gyvena anytos bute, bet buvusi nuraminta, kad vaikai turi stogą virš galvos, tai šeimos būstas ir svarbiausia yra vaikų stabilumas bei ramybė.

„Kai išgirdau reikalavimą išsikelti, svarsčiau tokią galimybę. Į turimą vieno kambario butą nesikėliau dėl dviejų priežasčių: pirma, tai studijos tipo 32 kv.m butas, kuriame net neįmanoma būtų pastatyti dviejų ar trijų lovų – ten paprasčiausiai nėra vietos,

Be to, vyras ne kartą sakė, kad man išsikrausčius „į sandėliuko dydžio butą“, jo žodžiais tariant, teisme jis reikalaus, kad vaikai gyventų su juo – 3 kambarių bute, kur jie turi atskirą kambarį ir akivaizdžiai geresnes sąlygas. Antra, tas būstas yra nuomojamas – pagal nuomos sutartį turiu nuomininkus įspėti prieš kelis mėnesius, tad viskas užsitęstų bent tris mėnesius.

123rf.com nuotr./Tėvų skyrybos
123rf.com nuotr./Tėvų skyrybos

Svarstydama, kaip vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas, pasitarusi su tėvais nusprendžiau pirkti butą. Tėvai pardavė turimą nekilnojamąjį turtą ir pervedė pinigus man, dar paėmiau 40 tūkst. eurų paskolą iš banko ir lapkričio 30 dieną pasirašiau su statytojais pirkimo-pardavimo sutartį.

Tad vyro ir jo motinos prašiau vienintelio dalyko – leisti bute pagyventi, kol įsirengsiu butą ir geranoriškai iš buto tikrai išsikraustysiu. Nurodžiau ir konkretų terminą – gegužės 31 diena. Norėjau, kad vaikams netektų kelis kartus keisti gyvenamosios vietos – kad jie iškart įsikeltų į butą, kuris bus jiems namai, kur turės savo kambarį, lovas ir t.t.“, – pasakojo Jolita.

Norėjau, kad vaikams netektų kelis kartus keisti gyvenamosios vietos – kad jie iškart įsikeltų į butą, kuris bus jiems namai, – sakė Jolita.

Pati moteris sako nenorėjusi tame bute likti nė dienos, tačiau pasitarė su psichologais ir paklausė jų, kad dramatiškų skyrybų metu vaikams reikia kuo daugiau stabilumo, saugumo ir pastovumo.

Jolita sako, kad teismo priteisti sumokėti keli tūkstančiai eurų jai taps skausminga finansinė našta – šiuo metu, negaudama alimentų vaikų išlaikymui, su paskola, skolomis tėvams ir draugams, ji dar stengiasi kuo greičiau baigti įsirengti naująjį butą. Be to, vaikai trejus metus lankė privačią ugdymo įstaigą, nenorėdama jų traumuoti moteris pasiryžo pati mokėti už pirmokės dukros mokslus – vyras po skyrybų pareiškė, kad tam pinigų neskirs.

Laikiną būstą moteris sako jau susiradusi, parodžiusi jį vaikams, tad kraustymosi ilgai laukti nereikės. „Mėginu tai vaikams pateikti kaip smagų nuotykį“, – sakė ji.

Buto šeimininkė nekomentuoja

Loreta situaciją komentuoti atsisakė, pareiškusi, kad tai jos asmeniniai reikalai ir taip turėtų likti.

Jau po šio pokalbio 15min pasiekė informacija, kad ji į teismą kreipėsi dar kartą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Jolitos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovės antstoliui bei leisti antstoliui patekti į jos butą, kuriame tebegyvena buvusi sūnaus gyvenimo draugė su vaikais. Teismas šį prašymą atmetė.

Iš pradžių kalbėti apie situaciją, susidariusią dėl jo buvusios gyvenimo draugės ir judviejų vaikų iškraustymo, nenorėjo ir Justinas. Tačiau vis dėlto jis raštu pakomentavo, kodėl tekę imtis tokių priemonių, kaip kreipimasis į teismą, kad Jolita išsikraustytų iš jo motinai priklausančio buto.

Vida Press nuotr./Skyrybos
Vida Press nuotr./Skyrybos

„Išnaudojus galimybes susitarti taikiai“

Jo teigimu, viskas yra kiek kitaip, nei pasakoja jo buvusi gyvenimo draugė. Esą jam ir su vaikais matytis trukdoma, ir kalbos, kad jis nemoka jokių pinigų vaikų išlaikymui, yra melagingos. Pateikiame visą jo komentarą:

„Į teismą buvo kreiptasi išnaudojus visas galimybes susitarti taikiai. Tačiau Jolitai elgiantis savavališkai ir priešiškai neliko kitos galimybės, kaip tik ginti savo interesus teisiniu keliu.

Verta pažymėti, kad aš savanoriškai neišsikrausčiau iš mano mamai priklausančių namų, bet po Jolitos manipuliatyvių veiksmų buvau priverstas juos palikti ir ieškoti sau laikino būsto. Kurį laiką man buvo trukdoma matytis su vaikais, bandoma kurti mano kaip nepareigingo ir net smurtaujančio tėvo įvaizdį.

Į teismą buvo kreiptasi išnaudojus visas galimybes susitarti taikiai. Tačiau Jolitai elgiantis savavališkai ir priešiškai neliko kitos galimybės, kaip tik ginti savo interesus teisiniu keliu.

Susiklosčius tokiai situacijai, mano mama paprašė Jolitos išsikraustyti iš mano mamai priklausančio buto dar praeitų metų vasarą, tačiau ji viską ignoravo. O dėl savo savavališkų veiksmų Jolita jau buvo nubausta administracine nuobauda. Jolitai nekreipiant dėmesio į bet kokius bandymus rasti tinkamą sprendimą, mano mama buvo priversta kreiptis į teismą dėl iškeldinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir abejų pusių parodymus, atsižvelgė į Vaiko teisių tarnybos išvadas ir priėmė sprendimą, kuris, mano nuomone, yra visiškai pagrįstas.

Ši byla yra glaudžiai susijusi su kita civiline byla dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems nustatymo, kuri šiuo metu dar nėra išnagrinėta, o vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su nei vienu iš tėvų.

Mes abu esame išsilavinę, dirbantys, reguliariai ir dažnai bendraujame su vaikais, jie yra viskuo aprūpinti ir, kiek įmanoma šioje situacijoje, laimingi. Ši byla neturės jokios įtakos vaikų gerovei.

Galiu tik apgailestauti, kad Jolita nebando rasti sutarimo ir sprendimo bendraudama su manimi, tačiau eina konfrontacijos ir nekomunikavimo keliu. Tikiuosi, kad po kurio laiko emocijoms atslūgus bus galima susišnekėti ne per advokatus ar žurnalistus, o ramiai tariantis dėl to, kas geriausia vaikams ir mums patiems.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs