Šalies vadovas dekretą pasirašė gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo ir teikimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją R.Grigą, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Pasak šalies vadovo, bet kokios nesąžiningumo apraiškos teismų sistemoje yra netoleruotinos. Tai griauna teisinės valstybės pagrindus ir pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu.
„Prezidentas laikosi pozicijos, kad būtina efektyviau diegti antikorupcinę kultūrą teismų bendruomenėse“, – rašoma pranešime.
Teismo pirmininkas: korupcija įtariamas R.Grigas darbe nepasirodė pranešęs, kad serga
Korupcija įtariamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas trečiadienį nedirba per tarpininkus pranešęs, jog sunegalavo, sako Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
„Vakar, mano žiniomis, dirbo, šiandien, kiek turiu informacijos, teisėjas pranešė per kitus asmenis (aš asmeniškai iš jo neturiu gavęs jokios informacijos, nors turėtų teisėjas paisydamas teisėjų etikos, pranešti teismo vadovui), kad blogai pasijautė ir išvyko į gydymo įstaigą ar kažkur“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė teismo pirmininkas.
Jis taip pat teigė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo „yra nemaloni žinia“ teismui – anot jo, R.Grigas ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime ir buvo „vienas seniausiai dirbančių teisme teisėjų“. Pasak A.Purvainio, rimtų R.Grigo nusižengimų nebuvo fiksuota, nors „tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta“.
A.Purvainis taip pat teigė neturintis duomenų apie teisėjo sulaikymą, kadangi teisėjo laisvę gali leisti suvaržyti tik Seimas arba prezidentas tarp Seimo sesijų.
„Galioja nekaltumo prezumpcija, šiandien nekalbame ir negalime kalbėti, kad teisėjas paėmė, kad jis yra kaltas. Bet jei pasitvirtintų informacija, nekalbant apie perdavimus, bet bent jau kad buvo užuominomis apie tai kalbama, tai, manau, atitinkamus sprendimus priimantys valdžios atstovai, pareigūnai, tikrai principingai reaguos ir atitinkamai bus greitai išspręstas klausimas ir vertinama, ar teisėjas nepažemino vardo“, – pridūrė teismo vadovas.
A.Purvainis sako kol kas negalintis įvardinti konkrečios administracinių nusižengimų bylos, kurioje teisėjas įtariamas paėmęs kyšį.
Anot teismo pirmininko, „jeigu tik bus išspręstas klausimas dėl teisėjų įgaliojimo sustabdymo“, o vėliau – ir dėl atleidimo, teisme bus sprendžiama dėl teisėjo nagrinėjamų bylų perdavimo kolegoms. A.Purvainis taip pat tvirtino, kad klausimas dėl galimo jau priimtų teisėjo sprendimų peržiūrėjimo „yra ankstyvas“.
„Jei vykdomas ikiteisminis tyrimas bus susijęs su kažkokia teisėjo nagrinėta ar galbūt išnagrinėta byla, priklausomai nuo to, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, prokurorai galėtų ir vertinti“, – teigė teismo pirmininkas.
Pasak jo, teisėsauga galėtų priimti sprendimą dėl bylų, kurios dar nenagrinėtos apeliacine ir kasacine tvarka, grąžinti nagrinėti iš naujo, nes „šališkumas teismo tokiu atveju būtų daugiau nei akivaizdus“. Tuo metu jei ikiteisminis tyrimas apimtų bylas, kuriose priimti galutiniai, jau neskundžiami sprendimai, galimas proceso atnaujinimas.
Tyrimo duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas R. Grigas sutrumpintų vienam vairuotojui pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių.
A.Purvainis sako, kad teisėjų rotacija nebūtų galima dėl teisėjų nepriklausomumo principo, tačiau mato problemą, jog ne kiekvienas teisėjas geba atpažinti korupciją ir būti jai atsparus.
„Galiu paklausti retoriškai – ar neverta teisėjų atrankos proceso kažkurioje stadijoje, sukurti, pagalvoti apie tam tikrą metodika, kuri leistų mums ir įvertinti pretendentus į teisėjus dėl jų atsparumo korupcijai. Nežinau, kaip tai padaryti, specialistų galbūt yra daugiau, bet tai turbūt galėtų irgi būti stipri priemonė ir prisidėti prie efektyvios korupcijos prevencijos teismuose“, – sakė teismo pirmininkas.
Teisėsauga trečiadienį pranešė vykdanti ikiteisminius tyrimus, kurių duomenimis, teisėjas paėmė kyšį už sprendimą vienoje administracinėje byloje.
Teisėsaugos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas R.Grigas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki trijų mėnesių.
Anot prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, į kyšio R.Grigui perdavimo schemą buvo įsitraukę advokatai Bronislavas Liatukas ir Valda Grigonytė bei advokatės kontoros darbuotojas teisėjo sūnus Tautvydas Grigas. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.
Antradienį taip pat atliktos kratos teisėjo ir įtariamųjų gyvenamosiose vietose. Atliekant kratą R.Grigo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, teigia teisėsauga.
Teisėsauga trečiadienį pranešė vykdanti ikiteisminius tyrimus, kurių duomenimis, teisėjas paėmė kyšį už sprendimą vienoje administracinėje byloje.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl leidimo patraukti teisėją R.Grigą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Leidus tai padaryti, teisėjas būtų nušalintas nuo pareigų.
Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad prezidentas informuotas apie prašymą naikinti R.Grigo neliečiamybę.
„Reikalingi sprendimai bus priimti artimiausiu metu“, – teigė jis.
Teisėjų taryba taip pat imasi nagrinėti R.Grigo elgesį ir spręs, ar jis neturėtų būti apskritai atleistas iš pareigų kaip pažeminęs teisėjo vardą.
Ši teisėjų savivaldos institucija trečiadienį paprašė Generalinės prokuratūros išsamesnės informacijos apie R.Grigo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą.
„Tam, kad galėtume kažką nuspręsti, mums pirmiausia reikia gauti papildomos medžiagos ir ir patvirtinančių duomenų“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Atleisti tokios grandies teisėją gali prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą tai padaryti.
„Pagal tai, ką prokuratūra pateiks, žiūrėsime, ar pakanka duomenų, įrodančių, kad teisėjo poelgiai nesuderinami su jo buvimu teisėju. Jeigu pakanka, imsimės veiksmų, kad inicijuotume teisėjo atleidimą dėl vardo pažeminimo“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Teisėjų taryba pranešime spaudai nurodė, jog „principingai laikosi pozicijos, kad bet kokie su teisėjo pareigomis nesuderinami teisėjo veiksmai yra netoleruotini“.
R.Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų.
