Ieškovė Dangutė Mikutienė po sprendimo paskelbimo neslėpė esanti labai nepatenkinta. Ji žadėjo būtinai jį skųsti ir įspėjo savosios teisybės ieškosianti iki pat Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre.
Kaip žinoma, Seimo narė D.Mikutienė padavė į teismą kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų dėl jo knygoje pateiktų esą jos asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų.
Parlamentarė prašė teismo priteisti 200 000 litų neturtinės žalos kompensaciją.
Darbo partijos (leiboristai) narės nemalonę V.Adamkus užsitraukė už savo knygoje išdėstytą mintį, kad „darbiečiai“, tarp kurių paminėta ir D.Mikutienė, 2007 m. gindami nuo teisėsaugos Maskvoje besislapsčiusį Viktorą Uspaskichą, „išsijuosę dergė Lietuvą“.
Šią civilinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienio pavakarę paskelbė ieškovei nepalankų sprendimą: jos ieškinys nepagrįstas ir be jokių išlygų atmetamas.
Komentuodama žiniasklaidai teismo sprendimą, D.Mikutienė nesusilaikė neįgėlusi V.Adamkui. „Teismas įteisino teleportaciją... Žinot, aš ne kažkokias šlepetes laikiau kažkur padėjusi, o realiai pati buvau ir slaugiau savo motiną reanimacijoje! Aš tenai (Maskvoje – Red. past.) nebuvau ir Lietuvos nedergiau,“ – pareiškė Seimo narė (žr. filmuotą interviu), įrodinėjanti, kad prezidento dienoraštyje minimu metu iš tiesų buvo ne Rusijoje, o Lietuvoje.
1997-aisiais buvo iškilęs klausimas, ar V.Adamkus turi teisę siekti šalies vadovo posto. Mat Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje. Tuo metu V.Adamkus gyveno Čikagoje, bet buvo registruotas Šiauliuose.
Išaiškinimo kreiptasi į teismą. Teismas tada leido V.Adamkui kandidatuoti. V.Adamkus rinkimus laimėjo.
V.Adamkui bylą prieš D.Mikutienę laimėti padėjusi advokatė Kristina Čeredničenkaitė po posėdžio sakė, kad tokio teismo sprendimo ir tikėjosi, nes knygos autorius tik išdėstė savo nuomonę, kuri buvo paremta žiniasklaidoje paskelbtais faktais.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės padėjėjos ryšiams su visuomene Airinės Šerelytės pirmadienio pavakarę išplatintame pranešime primenama, kad šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovo knygos „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ 376 puslapyje pastraipa: „Tačiau užmiršti neleidžia iš Lietuvos ateinančios žinios. Darbo partijos žaidimai vis labiau primena „penktosios kolonos veiksmus“. Jos frakcijos Seime nariai nuvyko į Maskvą pas Viktorą Uspaskichą ir išsijuosę dergė Lietuvą. Tuo ypač pasižymėjo europarlamentarė Ona Juknevičienė. Nedaug atsiliko ir Loreta Graužinienė su Dangute Mikutiene“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės garbę ir orumą.
Teismas nustatė, kad ginčo pastraipoje nurodyta data „2007 metų rugsėjo 28 diena, Niujorkas“ žymi dienoraščio įrašo datą, todėl daryti išvadą, jog paskleista informacija yra apie 2007 m. rugsėjo 28 d. įvykius bei sieti jų su minėtais asmenimis, negalima.
Teismas pripažino, jog atsakovas pateikė savo subjektyvų požiūrį į jam žinomus faktus, žinias bei informaciją, t. y. išreiškė savo nuomonę, todėl negalima įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, paskleisdamas informaciją apie ieškovę siekė sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo.
Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra viešas asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo narė, ir paskleista informacija buvo susijusi su ieškovės pasisakymais visuomenės informavimo priemonėse, tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas atsakovui taikyti atsakomybę.
Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas ieškinį atmetė visa apimtimi.
Šiandienis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, per mėnesį jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
D.Mikutienė prisipažino, kad bylinėjimuisi su V.Adamkumi išleido jau apie 9 000 litų, tačiau ir toliau nežada palikti kadenciją baigusio šalies vadovo ramybėje. „Tą darysiu iki galo. Jeigu reikės, pasieksiu ir Strasbūrą. Niekam neleidžiama taip elgtis, juo labiau prezidentui. Prieš įstatymą visi lygūs“, – kalbėjo „darbietė“.
