BNS vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė teismo prašė panaikinti 2013 m. lapkričio 2 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino LR Generalinės prokuratūros prokuroro atžvilgiu pritaikytas procesines prievartos priemones – klausytis pareiškėjos telefoninių pokalbių.
Teismas tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies panaikindamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais klausymosi, jų darymo, kontrolės, fiksavimo ir kaupimo teisėtumo patvirtinimo.
Ta pačia nutartimi priėmė naują sprendimą nepatvirtinti LR Generalinės prokuratūros prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo.
Ta pačia nutartimi priėmė naują sprendimą nepatvirtinti LR Generalinės prokuratūros prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo.
,,Nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas LR Generalinės prokuratūros prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumas, tarp jų ir Jūratės Damulytės pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais klausymosi, jų įrašų darymo, kontrolės, fiksavimo ir kaupimo teisėtumas, jos priėmimo dieną, praėjus vos 2 dienoms, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo priimta skubotai, neišnaudojus visų kitų informacijos šaltinio atskleidimo priemonių“, - sprendimo motyvus vardijo teisėjas.
Teismas išnagrinėjo ir kitus du naujienų agentūros BNS redaktorių – Jūratės Skėrytės ir Vaidoto Beniušio – skundus, kurie taip pat prašė panaikinti 2013 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo tenkintas prokuroro prašymas patvirtinti pritaikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumą. Jų skundai buvo patenkinti remiantis iš esmės analogiškais motyvais kaip ir vyriausiosios redaktorės Jūratės Damulytės skundas.
Nutartyse pažymima, kad Baudžiamojo proceso įstatyme numatytas žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, o slaptas asmens sekimas, atsižvelgiant į jam įstatymu suteiktą statusą visuomenėje, yra kraštutinės ir išimtinės priemonės, kurios turi būti taikomos taip, kaip viename iš nutarimų nurodo Konstitucinis Teismas ir tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo galimybės.
Pažymėtina, kad priimtos nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos ir yra neskundžiamos.