Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Teismo tarėjų įstatymo projekte. Už jį po pateikimo balsavo 78 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 11 politikų. Toliau jį svarstys Seimo komitetai, o į posėdžių salę jis grįš ne anksčiau kaip pavasario sesijoje.
Pagal projektą, tarėju galės būti skiriamas pilnametis nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro kvalifikacinį laipsnį, mokantis lietuvių kalbą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Tarėjų sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija.
Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais, teigia įstatymo rengėjai.
Siūloma, kad tarėjai drauge su teisėjais nagrinėtų tik tas bylas, kurios svarstomos žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose.
Jie dalyvautų nagrinėjant korupcinius nusikaltimus, taip civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo.
Per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galėtų būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose.
Tarėjams už darbą ketinama mokėti apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensaciją, atlyginti kelionės ir gyvenamojo būsto nuomos išlaidas.
Kol asmuo eis tarėjo pareigas, įstatymas garantuotų, kad jo darbo vieta būtų išsaugota.
Planuojama, jog įstatymas pradėtų galioti ne anksčiau kaip 2021 metų liepos 1 dieną.
Iki tol Seimas turi priimti ne tik šį įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus, bet ir Konstitucijos pataisą, numatančią tarėjų įteisinimą. Kovą jai yra pritarta po pateikimo.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais.
Teisininkų nuomonė dėl šio instituto grąžinimo skiriasi. Iniciatyvos kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Anot jų, įvedus teismų tarėjų institutą teismų procesai dar labiau pailgėtų.
