Prieš savaitę vykstant teismo posėdžiui mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas žurnalistams sakė, kad gerbs sesers valią ir teismo sprendimo, kad ir koks jis būtų, neskųs. Tačiau teismo sprendimo išvakarėse per televiziją rodytose gyvenimo būdo laidose brolis jau kalbėjo kitaip.
Tuo metu teisininkai aiškina, kad brolis net negalėtų skųsti teismo sprendimo, nes jis nėra proceso dalyvis.
Saugo pareiškėjų teises
Prašymą įvaikinti mergaitę pateikusi zelandų sutuoktinių pora į teismo sprendimo paskelbimą neatvyko.
Teismas pažymėjo, kad visos įvaikinimo bylos yra labai jautrios, todėl nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik pareiškėjai, įvaikinimo tarnybos atstovai, prašomas leisti įvaikinti vaikas, dėl brandos galintis suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę.
Įvaikinimo bylų duomenys yra nevieši.
„Tokiu būdu siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjų teises, bet ir vaiko teisę į asmeninio gyvenimo privatumą“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai.
Visuomenės smalsumo netenkins
Pranešime pažymima, kad sausio 10 dieną teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, pasirūpino aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir galėtų išsakyti aiškiai savo nuomonę, kuriai nebūtų daroma kitų asmenų įtaka: „Pasitikęs mergaitę, teismo psichologas su ja bendravo iki teismo posėdžio, vėliau dalyvavo mergaitei išsakant teismui savo nuomonę.“
15min žiniomis, mergaitė, išreikšdama savo nuomonę, dar kartą patvirtino, kad nori tapti zelandų šeimos dalimi ir gyventi su jais.
„Tarptautinio įvaikinimo byloje priimtas sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai“, – iki sprendimo paskelbimo likus mažiau nei dviem valandoms informavo teismas.
Teismas pažymi, kad visos nagrinėjamos bylos yra vienodai svarbios.
Įstatymas neskirto bylų į rezonansines ir nerezonansines: „Dėl visuomenės smalsumo ar žiniasklaidos reitingų negali būti pažeistos asmenų, prašančių leisti įsivaikinti vaikus, bei prašomų leisti įvaikinti nepilnamečių vaikų teisės, reglamentuotos nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose.“
Sprendimo žadėjo neskųsti
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo galės būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teismo dieną už posėdžio durų likęs A.Leščiauskas žadėjo, kad jei sesuo darkart išreikš norą gyventi su įtėviais Naujojoje Zelandijoje, jis tam nesipriešins ir teismo sprendimo, jei jis būtų palankus zelandų šeimai, neskųs: „Jei teismas taip nusprendžia, kaip aš galiu ją išplėšti... Kad paskui sesuo po 10 metų sakytų: „Tu man sugriovei gyvenimą.“
Brolis išreiškė viltį, kad sesers tarptautinio įvaikinimo atveju ryšiai su biologine šeima išliktų: „Jei ne su manimi, tai su kitomis dviem sesutėmis, kurias pažįsta. Gerbiu jos net ir vaikišką nuomonę. Gerbsiu jos norą: išvyks tai išvyks. Bandysiu su zelandiečiais palaikyti ryšį, jei tik jie norės. Jie man nieko bloga nepadarė. Ir kiti galėtų imti iš jų pavyzdį, kad galima įsivaikinti ir padėti vaikams. Tačiau Lietuvoje yra daug vaikų, kodėl išsirinko būtent mergaitę, kuri turi brolių ir seserų...“
Įtėvių laukė trejus metus
Teismo sprendimas yra paskutinis tarptautinio įvaikinimo procedūros momentas, iki kurio nueinamas ilgas ir sudėtingas kelias.
Devynmetė mergaitė augo Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Jos tėvas yra miręs, mamai 2015 metais teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius: du iš jų bausmę atlieka kalėjime, trys gyvena užsienyje.
Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju buvo inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – praėjus daugiau nei metams.
Pernai užsienyje įvaikinti 47 vaikai
Pernai Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 47 be tėvų globos likusius vaikus – 19 mergaičių ir 28 berniukus.
Tačiau devynmetės kaunietės atveju įvykiai pakrypo netikėta linkme. Seimo narys Mindaugas Puidokas pakilo į kovą, kad mergaitė liktų Lietuvoje ar būtų atiduota globoti jos broliams.
Savaitę iki teismo prašymą sesers nuolatinei globai pateikė iš Anglijos parskubėjęs jos brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas. Jis oficialiai kreipėsi į teismą prašydamas iš naujo peržiūrėti įvaikinimo aplinkybes, įtraukti jį į procesą ir nukelti bylos nagrinėjimą. Brolio prašymo teismas netenkino.
Pirmiausia įsivaikino du berniukus
Nigelas ir Raewyn McClymontai iš tolimosios Naujosios Zelandijos į Lietuvą sausio 2-ąją atskrido su vieninteliu tikslu: pagaliau apkabinti mergaitę, su kuria susipažino ir laiškais keitėsi nuo rugpjūčio ir kurią nuo pirmos dienos vadina dukra.
Tai – antroji zelandų viešnagė Lietuvoje. Prieš ketverius metus sutuoktiniai įsivaikino du broliukus. Vaikams dabar 13 ir 9 metai.
Mergaitė su būsima šeima susitiko sausio 4-ąją. Nuo tada ji gyvena kartu su jais – šeima apsistojusi išsinuomotame bute Vilniaus senamiestyje.
Čia jie praleis dar kelias savaites, kol galutinai įsiteisės teismo sprendimas, o nepilnametei mergaitei bus paruošti nauji asmens dokumentai kelionei į Naująją Zelandiją.
Įvaikinimo laukia 523 vaikai
Vaikų globos institucijoje yra globojami (rūpinami) 2426 vaikai. Beveik 1900 iš jų yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Ne visi vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, yra įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Į ją įtraukti 1248 vaikai, bet realiai siūloma įvaikinti 523 vaikus: likusieji arba patys nenori, arba palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais, arba jie netrukus sulauks pilnametystės, arba nepavyko jų įvaikinti ir pan.
Pernai 80 šeimų (sutuoktinių poros) ir 6 nesusituokę asmenys (moterys) Lietuvoje įvaikino 98 tėvų globos netekusius vaikus: 44 mergaites ir 54 berniukus.
