Dabar, pasak parlamentaro Gedimino Kirkilo, skubėti ir didinti pasitikėjimą teismais paskatino pastarieji įvykiai. Visuomenės atstovai dalyvauja Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos teismuose. Apklausos rodo, kad šiuo metu teismais Lietuvoje pasitiki 24 procentai gyventojų, tiek pat ir nepasitiki.
„Mes galvojame, kad šį procesą reikia spartinti, jeigu to nepadarysime, viskas taip ir stovės. Čia nėra paprastas įstatymo pakeitimas, pirmiausia įvedama tarėjų institucija į Konstituciją, po to priimami atitinkami įstatymai. Pirmiausia mes turime dėl iniciatyvos surinkti 36 parašus, tačiau manau, kad mes surinksime daugiau“, – sako Seimo LSDDP frakcijos narys G.Kirkilas.
Kaip LRT TELEVIZIJAI teigia Seimo LSDDP frakcijos narys Juozas Bernatonis, jais galėtų būti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra nepriekaištingos reputacijos, nuo 25 iki 65 metų amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Tai bus atsitiktine atranka parenkami ir įtraukiamai į sąrašą. Tarėjais negalės būti tie žmonės, kurie susiję su teismais, su teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, advokatai ar prokurorai. Jie turėtų nagrinėti korupcines bylas, sunkius nusikaltimus, taip pat darbo santykių bylas, o kitose bylose šalys gali taip pat pasikviesti tarėjus“, – dėsto jis.
Daugiau apie teisėjų korupcijos bylą skaitykite čia.
-
Teisėjai suėmė teisėjus: E.Laužikas, V.Kažys, V.Bavėjanas, H.Jaglinskis ir K.Gurinas liks už grotų 10 parų
-
Pas korupcija įtariamus teisėjus STT agentai rado 200 tūkst. eurų grynųjų
-
Dešimtmetis teismų sistemos pokyčių nesugebėjo sunaikinti įsisenėjusios korupcijos
-
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti Vijūnėlės dvaro savininkui Ž.Poviloniui
-
STT neatskleidžia, pas ką iš teisėjų rasti grynieji: „Vieni nėra labiau įtariami už kitus“
