2016-ųjų rugsėjį moteris „Vakarų ekspresui“ papasakojo, kad jau daug metų gyveno užsienyje, bet nebuvo deklaravusi išvykimo. ESDK poniai Nijolei buvo išduota Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje (TLK) 2009 metų gruodžio pabaigoje. Prireikus skubios pagalbos, moteris 2010 metais pasinaudojo jai išduota Europos sveikatos draudimo kortele. Po šešerių metų ji sulaukė žinios, kad, taip padariusi, padarė žalą Lietuvos valstybei ir turi ją atlyginti ir sumokėti 130 eurų – tiek užsienyje jai kainavo skubi medicininė pagalba. Klaipėdos TLK jau buvo pradėjusi teisminius procesus. Ponia Nijolė pasakojo sužinojusi, kad teisme už akių buvo priimtas sprendimas, kad ji, pasinaudodama kortele, esą padarė žalą valstybei.
Moteris kurį laiką turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau pajamų neturėjo, tad deklaravo nulines pajamas. N.Valauskienė rodė ir iš „Sodros“ gautą laišką. Jame rašoma, kad moteris už 2010-uosius metus turėjo sumokėti kiek daugiau nei 250 eurų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Nurodoma, kad N.Valauskienė kasmėnesinių įmokų nemokėjo, tačiau esą 2010-ųjų liepą pateikė prašymą perskirstyti jos sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurių suma siekė per 264 eurus.
Iš šių pinigų esą buvo padengtas PSD įsiskolinimas, tad pašnekovė stebėjosi, kaip ji galėjo būti nedrausta. Ji priminė ir faktą, kad jai buvo išduota ESDK, kuri išduodama tik draustiems asmenims. N.Valauskienė sakė, kad, paprašius paaiškinimo, Klaipėdos TLK ją nusiuntė į „Sodrą“, „Sodra“ nusiuntė į Valstybinę mokesčių inspekciją, o ši siuntė atgal į „Sodrą“. Galiausiai niekas, pasak moters, jai nepaaiškino, kodėl ji tapo skolinga. Tad teismo sprendimą N.Valauskienė apskundė.
„Žinoma, 130 eurų nėra dideli pinigai. Galėčiau sumokėti ir viskas, bet čia jau yra principai – aš juk sumokėjau pinigus“, – tada kalbėjo trumpam iš Vokietijos į Klaipėdą grįžusi N.Valauskienė.
Nesusikalbėjo tarpusavyje
Praėjusiais metais ponia Nijolė sulaukė rašto iš Klaipėdos TLK, kuriame buvo teigiama, kad moters „kaltė įrodyta, Klaipėdos TLK ieškinys buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu“.
Vis dėlto moteris su tuo nesutiko. Kadangi moteriai buvo sudėtinga dažnai grįžti į Klaipėdą, ji pasisamdė advokatę, kad ji galėtų sekti proceso eigą ir apskųsti N.Valauskienei nepalankius sprendimus. Vis dėlto, pasak buvusios klaipėdietės, advokatė praleido terminą, iki kurio buvo galima apskųsti sprendimą, ir teismas dar sykį įpareigojo padengti įsiskolinimą.
Galiausiai niekas, pasak moters, jai nepaaiškino, kodėl ji tapo skolinga. Tad teismo sprendimą N.Valauskienė apskundė.
Išsigelbėjimu N.Valauskienei tapo kreipimasis į Valstybinę ligonių kasą (VLK).
„Rankų nenuleidau, nes žinojau, kad esu teisi. Parašiau prašymą dėl šios situacijos ir paprašiau jų išaiškinti, nes Klaipėdoje institucijos nesusikalba“, – tikino N.Valauskienė.
Praėjusių metų liepą ji gavo išsamų laišką, kuriam VLK nurodo, kad iš moters pinigų Klaipėdos TLK reikalavo nepagrįstai, nes VSD permokos buvo įskaitytos kaip PSD įmokos už visus 2010 metus. Teigiama, kad, N.Valauskienei paprašius perskirstyti jos sumokėtas VSD įmokas, vėliau jai nebuvo pateikta informacija, ar duomenys apie lėšų įskaitymus tinkamai perduoti registrui PSD laikotarpiams nustatyti ar patikslinti.
„Klaipėdos TLK turėjo informaciją apie N. Valauskienei apskaičiuotą privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolei padengti, galėjo atlikti Draudžiamųjų registre turimų duomenų analizę, palyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos perduotus ir Klaipėdos skyriaus raštuose nurodytus duomenis, nustatyti neatitikimus ir inicijuoti neteisingų, netikslių duomenų taisymą, kaip yra numatyta“, – teigiama VLK rašte.
Pabrėžta, kad Klaipėdos TLK turi nedelsiant prašyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo panaikinti sprendimą, kuriuo išieškoma turtinė žala iš N.Valauskienės. Tik po šio VLK rašto teismo sprendimas buvo panaikintas Klaipėdos TLK prašymu.
„Nepasiduokite valdininkams“
N.Valauskienei priteistos jos patirtos išlaidos advokatui – 350 eurų. Tačiau moteris sakė, kad galėjo prašyti kur kas daugiau – dėl vykstančių teismo procesų jai ne kartą teko skristi į Lietuvą, rengti raštus, siųsti dokumentus ir t. t., tad išlaidos gali siekti ir iki tūkstančio eurų.
„Kadangi po sprendimo panaikinimo dokumentus gavau per vėlai, nes kažkodėl jie buvo siųsti ne tiesiogiai į miestą, kuriame gyvenu, o per ambasadą Berlyne, negalėjau pareikalauti daugiau. Noriu tik atkreipti dėmesį, kiek daug yra biurokratijos ir nekreipiamas dėmesys į žmogų. Teisėjai yra įveliami į tuščią darbą, nes nesusikalba institucijos. Reikia, kad tokios situacijos nesikartotų, kad valdininkai bijotų taip elgtis, nes dabar sakoma, kad „jūsų kaltė įrodyta“, nors taip nėra.
Dvejus metus gyvenau įtampoje, laksčiau, rašiau raštus, bėgiojau, kad tik neleisčiau įsiteisėti tokiam sprendimui. Deja, įsiteisėjo, nes advokatė nepaisė terminų, kitaip tariant, nedirbo sąžiningai. Gaila, kad Lietuvoje niekas nedirba sąžiningai, kad teisme sėdi ne teisėjos, o „ciocytės“, kurios neįsigilina. Jei nebūtų įsikišusi Valstybinė ligonių kasa, mane būtų užpuolę antstoliai. Sako, su valstybe nepakariausi, bet aš pakariavau.
Todėl ir noriu pasakyti žmonėms, kad jie nenusileistų, jeigu žino, kad yra teisūs. Būkit budrūs, stiprūs ir nepasiduokite valdininkams, kad šitaip jūsų sąskaita nebūtų neteisėtai pildomas biudžetas – juk jeigu yra dešimt tokių kaip aš, jau yra beveik pusantro tūkstančio eurų, kuriais galima užkišti kokią nors skylę...“ – nors istorija baigėsi laimingai, vis dar apmaudą liejo N.Valauskienė.
