Minėjimas ketvirtadienį prasidės mišiomis Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, po kurių vyks mokslinė teologinė konferencija. Žemaičių muziejuje „Alka“ bus atidaryta paroda, skirta krikštui ir seniesiems dievdirbiams, o po dar vienų mišių katedroje vakaras baigsis kunigų koncertu.
Penktadienį Telšių savivaldybėje vyks mokslinė istorinė konferencija, o miesto menų inkubatoriuje bus atidaryta archyvinė jubiliejui skirta paroda, vakare vyks sakralinės muzikos koncertas.
Šeštadienį Telšiuose prasidės kryždirbių mugė, vyks šio amato atstovų mokslinė konferencija ir dievdirbiams skirtos parodos atidarymas. Vakaras baigsis roko opera „Prisikėlęs“. Prie Šatrijos kalno, esančio Telšių rajone, prasidės piligriminis žygis iki Telšių per Luokę ir Varnius. Varniuose vyks parodos atidarymas bei aktoriaus Algirdo Latėno literatūrinė popietė.
Šventiniai renginiai baigsis sekmadienį, kai vyks iškilmingas meninės plokštės „Europas krėkšts“ atidengimas, bus skaitomas popiežiaus sveikinimas.
Įvairūs krikšto jubiliejui skirti renginiai Telšių vyskupijoje vyksta nuo metų pradžios.
Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė – Žemaitija – krikštyti pradėta 1413 metais. 1417 metų spalio 23 dieną įkurta Žemaičių vyskupija, jos vyskupu tapo Motiejus Trakiškis.
Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad žemaičių krikštas yra svarbus visai Europos istorijai, kuri glaudžiai susijusi su krikščionybės istorija.
„Vienaip ar kitaip visa Vakarų istorija yra susijusi su krikščionybe, todėl Žemaitijos krikštas turi europinę reikšmę. Tai yra paskutinis ištisas regionas, kuris buvo pakrikštytas ir tokiu būdu susiformavo Europa. Visa mūsų krašto istorija patyrė pilnatvę tiktai nuo čia“, – BNS anksčiau yra sakęs A.Bumblauskas.