T. Medaiskis primena, kad nuo krizės nukentėjo visi. „Sumažėjo dirbančių asmenų atlyginimai, žmonės neteko darbo ir gavo mažesnes nedarbo draudimo išmokas, šeimos su vaikais atsidūrė bėdoje, todėl negalima sakyti, kad nukentėjo tik viena dalis. Pensininkai nukentėjo netgi mažiau negu kiti. Jei pažiūrėsime į skaičius, pamatysime, kad likusios visuomenės dalies netektis buvo didesnė negu pensininkų“, – tvirtina jis.
Anot T. Medaiskio, atsiduriame pasakoje, kai muštas nemuštą neša. Ketinama kompensuoti jau ir iš taip nukentėjusių žmonių, kuriems niekas nieko nekompensuos: nei atlyginimų, nei netekto darbo, nei prarastų pajamų. O Konstitucinis Teismas, T. Medaiskio nuomone, nesupranta argumentų ir priima sprendimus, kurie verčia daryti tai, ko nereikėtų daryti.
Ketinama kompensuoti iš jau ir taip nukentėjusių žmonių, kuriems niekas nieko nekompensuos: nei atlyginimų, nei netekto darbo, nei prarastų pajamų
„Jis mus dalija į privilegijuotuosius (pensininkus ir valdininkus, kuriems taip pat viskas bus kompensuojama) ir neprivilegijuotuosius, kuriems ne tik kad nebus kompensuota, bet jie dar turės užmokėti už tuos, kuriems bus kompensuojama. Toks mūsų konstitucinis teisingumas“, – pabrėžia T. Medaiskis. Jo žodžiais, atsitiko taip, kad kelių Konstitucinio Teismo teisėjų nuomonė tapo svarbesnė negu bet kokia kita nuomonė.
T.Medaiskis primena, kad pirmiausia buvo sumažintos draudžiamosios pajamos, todėl šiek tiek sumažėjo visos pensijos, o pačios mažiausios netgi buvo šiek tiek padidintos. Antras mažinimas buvo dirbantiems pensininkams – jų pensija buvo sumažinta dar kartą.
„Kadangi Konstitucinis Teismas mano, kad būtent dirbančių pensininkų pensijos sumažinimas yra pats skaudžiausias, manau, kad pirmiausia reikėtų grąžinti tas dalis, kurios buvo sumažintos dirbusiems pensininkams. O paskui padidinti draudžiamąsias pajamas visiems pensininkams, kitaip nuskriaustume mažiausių pensijų gavėjus, kuriems nieko nebuvo sumažinta, dėl to niekas nieko nekompensuos“, – pabrėžia jis.
