Pirmuoju liudytoju byloje tapęs V.Beržonskis patvirtino, kad būdamas bendrovės vadovu suvokė, jog į aplinką išleidžiamas gamyboje panaudotas vanduo gamtai daro žalą, tačiau pareigų nepaliko, nes vengė konfrontacijos su aukštesne vadovybe ir nenorėjo prarasti darbo.
Pasak teismo, jis teigė negalįs atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių vis dėl to buvo atleistas iš užimamų pareigų. V.Beržonskio teigimu, tai įvykę šalių susitarimu. Artimiausiame posėdyje jį numatoma apklausti toliau.
Ikiteisminio tyrimo metu V.Beržonskis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis teismui papasakojo, kad minėtoje bendrovėje generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 metų birželio, iš jų buvo atleistas 2019 metų gegužę.
Vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu Pangoniu, tačiau, V.Beržonskio teigimu, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.
Vadina politizuota byla
Anksčiau įvykusiuose teismo posėdžiuose bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas Linas Sesickas teigė, kad byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp prokuratūros, Aplinkos apsaugos departamento (AAD), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimų bei veiksmų, nustatant, ar su bendrovės biologiškai nepilnai išvalytomis nuotekomis patekę teršalai padarė Kuršių marių vandens telkinio būklei didelę žalą.
Bendrovės atstovo advokato žodžiais, byla yra politizuota, todėl esanti didelė grėsmė, kad vykstantis procesas nebus objektyvus ir teisingas.
Anot jo, politikai viešoje erdvėje dėl bylos teikė savo komentarus, darydami neigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo institucijoms, bylą nagrinėjančiam bei nagrinėsiantiems teismams ir viešojo administravimo institucijoms.
Paaiškinimuose bendrovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrovė nevykdė ir nevykdo viešųjų funkcijų, todėl bendrovės buvę ar esantys darbuotojai negali būti prilyginti valstybės tarnautojams ir jiems negali būti inkriminuojama nusikalstama veika – piktnaudžiavimas.
Bendrovės atstovo teigimu, prokuratūra visiškai nepagrįstai inkriminuoja, kad bendrovė ir fiziniai asmenys nusikalstamas veikas esą vykdė veikdami organizuota grupe. Anot jo, neaišku, kaip buvo sukurta ir veikė organizuota grupė, kas paskirstydavo vaidmenis, kaip veikė kontrolės mechanizmus, kas ir kada priėmė sprendimus, už kokį konkretų laikotarpį kaltinamieji yra atsakingi, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, kuo šie veiksmai pasireiškė objektyvioje tikrovėje ir kokius konkrečius padarinius sukėlė.
Dar ankstesnėje savo kalboje bendrovės atstovas advokatas pabrėžė, kad žalą Kuršių marioms daro ir kitų subjektų, tarp jų – ir užsienio, vykdoma veikla.
Aplinkosaugininkai plano netvirtino
Anksčiau Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) buvo pateiktas bendrovės „Grigeo Klaipėda“ galimos taikos sutarties su valstybe dėl žalos atlyginimo ir aplinkos atkūrimo priemonių planas. Įmonė žadėjo dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai kompensuoti išvalydama teršalus mariose bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Tačiau šio plano AAD nepatvirtino.
Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G.Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
