Jei nėra testamento – paveldima pagal įstatymą
Civilinis kodeksas numato, kad, nesant testamento, lygiomis dalimis paveldi pirmiausia vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Jei palikėjas neturi vaikų – paveldės tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Jų nesant – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai. Ketvirtąja eile paveldi palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
Civilinis kodeksas numato, kad, nesant testamento, lygiomis dalimis paveldi pirmiausia vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir vaikai, gimę po palikėjo mirties.
Penktąja eile – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Nesant visų šių įpėdinių – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Pirmesnės eilės įpėdiniai gali nepriimti ar atsisakyti palikimo – tokiu atveju paveldės paskesnės eilės įpėdiniai.
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais ir įvaikiais) jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ar vaikaičiais), jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Galite nuspręsti, kas paveldės
„Jei mirusysis nepalieka testamento, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Tačiau toks palikimo dalijimo būdas kartais sukelia nesantaiką tarp potencialių paveldėtojų. Turtiniams ginčams kelią užkerta testamentu pareikšta žmogaus valia,“ – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Jei mirusysis nepalieka testamento, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą.
Įstatymo nustatytą paveldėjimo tvarką galima nesunkiai pakeisti: kiekvienas gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nesvarbu, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Įstatyme numatyta svarbi aplinkybė – palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.
Civilinis kodeksas numato dvi testamentų rūšis – asmeninį ir oficialų. Pirmuoju atveju, testamentą parašęs žmogus jį gali perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tačiau gali palikti ir tik jam vienam žinomoje vietoje. Jei testamentas neperduotas saugoti, jį radę įpėdiniai turės po testatoriaus mirties per metus kreiptis į teismą – šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
Testamentą sudarantis žmogus gali palikti savo turtą ar jo dalis kam tik pageidauja – net dar negimusiam asmeniui ar juridiniam asmeniui.
Kitas būdas – atvykti sudaryti testamento pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Ten dviem egzemplioriais sudaromas testamentas ir patvirtinamas notaro ar konsulinio pareigūno, tokio dokumento po testatoriaus mirties teisme tvirtinti jau nereikės. Vienas testamento egzempliorius įteikiamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.
Testamentą sudarantis žmogus gali palikti savo turtą ar jo dalis kam tik pageidauja – net dar negimusiam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris turės būti įsteigtas vykdant testamentą. Specialistai pataria atsižvelgti į tai, kad testamento veikiausiai prireiks po daugelio metų, o jūs nežinote, kiek tuo metu gali būti vaikaičių, kiek iš žmonių, kuriems paliekate turtą, bus gyvi. Būtent todėl testamente savo pomirtinę valią galima įvardinti ir su sąlygomis, pavyzdžiui, jei mirs Elvyra, tada visas turtas atitenka Gediminui. Arba „visą turtą lygiomis dalimis palieku visiems anūkams“. Taigi viską reikia gerai apsvarstyti.
Duomenys apie testamentą – nevieši
Įdomu tai, kad informacija apie testamento sudarymą išlieka konfidenciali – artimieji gali to ir nežinoti. Notarai savo ruožtu duomenis apie minėtus testamentus perduoda Testamentų registrui, kurį tvarko valstybės įmonė Centrinė hipotekos įstaiga. Šio registro duomenys, beje, taip pat nėra vieši: apie tai, kad asmuo sudarė testamentą galima sužinoti tik po jo mirties.
Duomenys apie pomirtinę valią liudijančius dokumentus Testamentų registre pradėti kaupti nuo 2001 m. Testamentų registre įregistruotų testamentų skaičius netrukus pasieks 350 tūkstančių. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma nuo 1500 iki 1900 testamentų.
Daugiau apie Testamentų registrą galite sužinoti spustelėję čia.
