Lietuvos tėvų forumo nariai tvirtina, kad nors Vilniaus savivaldybė nuolat akcentuoja, jog yra atvira, tačiau neįsileidžia arba nekviečia jų atstovų į darbo grupes, kuriose forumo pasiūlymai galėtų būti vertingi. Kaip 15min sakė šios forumo narys Kęstutis Mikolajūnas, čia kalba eina apie labai konkretų klausimą – vaikų maitinimo darželiuose organizavimą.
Pasiūlymų turi
Daugumoje sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų maitinimas organizuojamas centralizuotai – iš vieno tiekėjo perkami visi produktai. Ši tvarka galioja jau ne vienerius metus, sulaukė nemažai kritikos, tačiau nekinta. Vilniuje beliko apie 10 įstaigų, kurios maitinimo organizavimu rūpinasi pačios. Ir gauna kokybiškesnius produktus, kaip tikina Tėvų forumo nariai. Todėl esą tai turėtų būti sektinas pavyzdys, o ne centralizacija.
„Mes tenorime padėti, kad maistas darželiuose būtų kokybiškas“, – teigė K.Mikolajūnas.
Šiuo metu baigiasi sutartys su maisto tiekėjais, tad savivaldybė pradeda skelbti naujus konkursus. Iki šiol juos laimėdavo vos kelios įmonės, 2015 metais sostinės darželiai sutartis dėl maisto tiekimo pasirašė su dviem įmonėmis – UAB „Pontem“ ir UAB „Sanitex“.
Paskelbus mėsos pirkimą, konkurso sąlygose įrašyta, kad darželis galės bet kada nutraukti sutartį. Tad čia savivaldybė forumo pasiūlymą priėmė, – teigė A.Murauskas.
Anot buvusio ilgamečio Lietuvos tėvų forumo vadovo Audriaus Murausko, tėvai siūlo labai paprastą dalyką – kad darželiai galėtų nutraukti sutartis su maisto produktų ir maitinimo tiekėjais, neįrodinėjant, neįsiveliant į teisminius ginčus.
„Vilniaus savivaldybė visaip Lietuvos tėvų forumo atstovų vengia. Paskelbus mėsos pirkimą, toks jau yra paskelbtas, konkurso sąlygose, kaip mums pavyko pastebėti, įrašyta, kad darželis galės bet kada nutraukti sutartį. Tad čia Vilniaus savivaldybė Tėvų forumo esminį pasiūlymą priėmė“, – teigė A.Murauskas.
Perėjimas vyktų pamažu
Tėvų forumas, anot A.Murausko, palaiko iniciatyvas, kad darželiai patys organizuotų pirkimus. Vis dėlto supranta, kad procesas daug laiko vyko centralizuotai, yra tik 10 darželių, kurie decentralizuoti, pokyčiams prireiksią laiko.
„Reikia mokėti organizuoti pirkimus, atsirinkti tiekėjus, mokėti su bendruomene pasitarti. Tad centralizuoti pirkimai turėtų likti, savivaldybė juos organizuoja, mes irgi prižiūrėsime, kad sąlygos neribotų galimybės dalyvauti. Bet tos bendruomenės, kurios yra pakankamai savarankiškos ir atsakingos, turi turėti galimybę pasekti tų dešimties darželių pavyzdžiu“, – teigė A.Murauskas.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad, forumo žiniomis, šitie dešimt darželių yra patenkinti savo tiekėjais, nors nesklandumų pasitaiko, bet juos spręsti tikrai kur kas lengviau, nei su didžiosiomis, centralizuotai produktus tiekiančiomis bendrovėmis.
Tos bendruomenės, kurios yra pakankamai savarankiškos ir atsakingos, turi turėti galimybę pasekti tų dešimties darželių pavyzdžiu, – sakė A.Murauskas.
Kaune iki šiol visi darželiai maitinimu vaikams rūpinosi patys, tačiau prieš metus Kauno savivaldybė nusprendė centralizuotai pirkti maistą darželiams, šį sprendimą tėvai pavadino netinkamu. Pokytis neįvyko, tačiau, anot A.Murausko, dabar vėl grįžtama prie to paties.
Kol kas niekas nesikeis
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad darželiai, pastaruosius metus gaudavę maisto produktus centralizuotai, sistemos keisti nelinkę.
„Dalis Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų nedalyvauja centralizuotame maisto produktų pirkime ir šių ugdymo įstaigų administracijos pačios rengia ir skelbia pirkimus. Decentralizavimo galimybe galėjo pasinaudoti visos įstaigos, įvertinusios savo pajėgumus vykdyti maisto produktų pirkimus, ir daugelis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, įvertinus išlaidų, personalo kaštus ir gebėjimus bei derybas su atskirais maisto produktų gamintojais ar tiekėjais, pasirinko prisijungti prie centralizuoto maisto pirkimo“, – tikino Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja.
Tiesa, šiemet bus ne vienas konkursas, o keli. Departamento direktorės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakingai žiūri į maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimą, todėl parengė atskirus maisto produktų pirkimus, kad juose galėtų dalyvauti ir vidutinio, ir smulkaus verslo atstovai, besispecializuojantys tam tikrų produktų tiekime ar gamyboje.
„Bus atlikti atskiri pirkimai ekologiškų produktų grupėms. Praėjusią savaitę Centriniame viešųjų pirkimų portale buvo paskelbtas pirmasis mėsos pirkimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Bus atlikti atskiri pirkimai ekologiškų produktų grupėms. Praėjusią savaitę paskelbtas pirmasis mėsos pirkimas.
Kad būtų užtikrintas kuo kokybiškesnis ir sklandesnis maisto produktų įsigijimas, sudaryta darbo grupė „Maisto produktų Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoms viešojo pirkimo procesui organizuoti“.
Ši darbo grupė, pasitelkusi ugdymo įstaigų dietologus, teisininkus, parengė Maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms technines specifikacijas, atitinkančias kokybės ir teisės aktų reikalavimus. Siekiant parengti kuo aiškesnius pirkimų dokumentus buvo vertinama kitų Lietuvos savivaldybių patirtis bei konsultuojamasi su viešųjų pirkimų ekspertais, analizuojama maisto produktų tiekimo patirtis“, – teigė A.Kovalevskaja.
Savivaldybė tikina suprantanti, kad maisto produktų pirkimas yra labai svarbus dalykas visuomenei, ypač tėvams, todėl organizavo viešą pirkimo svarstymą, kvietė diskutuoti tėvų organizacijų atstovus. Toks susitikimas įvyko spalio 2 dieną ir į jame gautus pasiūlymus bent iš dalies buvo atsižvelgta organizuojant maitinimą Vilniaus ugdymo įstaigose.
Pavasarį Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai – mobili ekspertų komanda vertino šalies mokyklų ir darželių maitinimą. Buvo pastebėta, kad ugdymo įstaigos, kurios maitinimą organizuoja per išorinį paslaugos teikėją, vaikams dažniau pateikia mažiau vertingą maistą, o jo kaina būna didesnė. O tų įstaigų, kurios pačios gamina, maisto kokybė yra geresnė.