Tadas su šeima gyvena kelis tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Marijampolės apskrityje. Prieš porą savaičių į šeimos namus pasibeldė policijos pareigūnai, kurie atliko kratą ieškodami narkotikų ar net ginklų. Netrukus į kiemą įsuko ir vaiko teisių apsaugos specialistai.
Tadui buvo paaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal jo nepilnametės dukters skundą. Mergaitė tėvą apkaltino ir smurtu. Nustačius antrą grėsmės lygį, paauglė buvo paimta iš šeimos. Šiuo metu ji gyvena globos namuose.
„Ir tuo mėgaujasi. Savo tikslą ji pasiekė“, – konstatuoja Tadas.
Įžvelgia dvigubus standartus
Tadas sako, kad dukra labiau už viską norėjo laisvės. Globos įstaigoje , tėvo nuomone, jos turi su kaupu.
„Ji ėmė praleidinėti pamokas, ko iki šiol nėra buvę. Rengiasi vulgariai. Kalba necenzūriniais žodžiais. Maža to, savaitgalį pabėgo į Kauną ir pasidarė tatuiruotę. Jei taip ir toliau, ji visai nusivažiuos“, – būgštauja Tadas.
Globos įstaigos administracija, pasak jo, tik skėsčioja rankomis – negali susitvarkyti.
Kas bus kaltas, jei jai kas nors nutiks?
„Maža to, manęs paprašė įrodymų, kad dukra buvo Kaune. O aš aiškinu, kad neprivalau rinkti įrodymų. Tačiau įstaiga privalo užtikrinti mano dukters saugumą: kas bus kaltas, jei jai kas nors nutiks? Kas atsakingas, kad dukra nelanko pamokų, kad bėga iš įstaigos ir nepasirašo jos žurnale, nors atsižymėti turi kas dvi valandas? Kas atsakys, jei ji pastos? Teiravausi, kokios paslaugos jai suteikiamos, ar gauna psichologo konsultacijas, kokia jos būklės dinamika?“ – vardija Tadas. Šie klausimai esą atsimuša į sieną.
Tadas bando suprasti: sunkią paauglystę išgyvenanti jo dukra yra tikrai ne dovanėlė. Tačiau jį piktina tarnybų apsimetinėjimas, kad iš tėvų namų paimtam vaikui jos gali padėti.
„Ir štai čia prasideda dvigubi standartai. Jei aš nesusikalbu su savo vaiku – esu blogas tėvas. Tačiau jei institucijos nesusidoroja su savo pareigomis – joms nėra jokios atsakomybės“, – piktinasi Tadas.
Tampi kaltas ir turi įrodyti priešingai
Tadas įsitikinęs: ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu netrukus bus baigtas. Gali būti, kad tada dukra grįš namo. Ar Tadas to nori?
„Aš jau nebežinau. Esu pavargęs, nusivylęs ir piktas“, – neslepia praradęs viltį rasti bendrą kalbą su paaugle dukra.
Užtat jis labai nerimauja dėl kitų trijų – 12-kos, 8-erių ir 6-erių metų – vaikų likimo.
„Iš Marijampolės atvykusi mobiliosios pagalbos grupė apklausė vaikus, mane, žmoną ir surašė išvadą, kad esu per griežtas, tačiau joks grėsmės lygis nebuvo nustatytas – vaikai liko namuose. Šįkart jų iš mūsų nepaėmė“, – džiaugiasi Tadas.
Aš netgi bijau, kad kitąkart ji tų narkotikų gali ir paslėpti. Kas gali apsaugoti mane ir mano šeimą?
Tačiau jis nerimauja, o kas bus, jei dukra vėl ko nors prisigalvos? Jei jam vėl teks gintis ir įrodinėti savo nekaltumą?
„Vaikai dabar labai gudrūs ir išmano įstatymus, visko prisiskaito internete. Tiesą sakant, aš netgi bijau, kad kitąkart ji tų narkotikų kur nors namuose gali ir paslėpti. Kas gali apsaugoti mane ir mano šeimą?“ – svarsto Tadas.
Jį stebina, kad mobili komanda namuose per dvi savaites lankėsi vos dukart. Ir tam, kad tirtų, aiškintųsi padėtį, o ne suteiktų realią pagalbą.
„Vaikai įbauginti. Išgirsta automobilį kieme ir puola prie langų žiūrėti, kas atvažiavo. Bijo, kad vėl pasirodys tarnybos automobilis ir juos išsiveš“, – pasakoja Tadas.
Jis apgailestauja, kad tėvų nekaltumo prezumpcija vaiko teisių apsaugos kontekste negalioja: „Iškart tampi kaltas ir turi įrodyti, kad yra priešingai.“
Mato ir kitą medalio pusę
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) 15min leido suprasti, kad Tado pateikta versija subjektyvi.
„Minimos šeimos atveju rugsėjo 11 dieną buvo gauta informacija dėl smurto prieš paauglę šeimoje. Jeigu vaikas kalba apie galimą smurtą jo atžvilgiu, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo reaguoti ir apsaugoti vaiką nuo galimo jo teisių pažeidimo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mergaitei atsisakius grįžti į šeimą bei tėvams taip pat neišreiškus noro, kad ji grįžtų namo, ji paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta globos namuose”, – paaiškinime rašo VTAĮT.
Tarnyba pažymėjo, kad vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atveju pirmiausia ieškoma galimybės jį apgyvendinti pas giminaičius ar kitus emociniais ryšiais susijusius asmenis, pavyzdžiui, krikštatėvius, jei jie geba ir gali tinkamai pasirūpinti.
Dedamos tarnybų pastangos visokeriopos pagalbos teikimui šeimai, tačiau ne visi jos naria ją priima.
Neradus giminaičių, vaikui ieškomi budintys globotojai – specialiai tam paruošti žmonės, galintys bet kuriuo metu priimti vaiką ir suteikti jam reikiamą dėmesį bei rūpestį.
Tik, kai ir tokios galimybės nėra, vaikas atsiduria globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje. Esant poreikiui, vaikui suteikiama medicinos pagalba, ištiriama ir stebima jo sveikatos būklė, organizuojama kita reikalinga pagalba.
VTAĮT tikinimu, aptariamai šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, taip pat – mobiliosios komandos darbas.
„Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, mobilioji komanda su šeima bendravo 5 kartus – pirmąjį telefonu, tris kartus lankantis gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atvejo vadybos posėdyje. Svarbu pažymėti, kad visiems šeimos nariams buvo inicijuota pagalba (psichologo, pozityvios tėvystės ugdymo specialisto, socialinio pedagogo). Dedamos tarnybų pastangos visokeriopos pagalbos teikimui šeimai, tačiau ne visi jos naria ją priima”, – užtikrino VTAĮT.
Globos įstaigoje šiuo metu gyvenančiai mergaitei esą irgi teikiama psichologo pagalba, kurią ji priima: „Paauglės elgesys ja besirūpinančių asmenų ir ugdymo įstaigos darbuotojų vertinamas teigiamai.”
Budintys globotojai paauglių nepageidauja
Pagal šios dienos statistiką, iš visų nustatomų laikinųjų globų pas budinčius globotojus ir globėjus patenka apie 7 proc. atvejų. 67 proc. laikinųjų globų nustatoma pas vaiko (-ų) giminaičius ar asmenis susijusius su vaiku emociniais ryšiais, 25 proc. – globos įstaigose ir 1 proc. – šeimynose.
Dauguma vyresnių vaikų dažniausiai apgyvendinami vaikų globos įstaigose.
Šiuo metu šalyje yra 177 budintys globotojai, kurie savo šeimose prižiūri 346 vaikus.
„Budinčių globotojų poreikis savivaldybėse yra tikrai didelis. Už budinčių globotojų paiešką, jų rengimą yra atsakingos miesto/rajono savivaldybės. Budintis globotojas turi teisę prižiūrėti ne daugiau kaip 3 vaikus, tačiau paprastai budinčių globotojų šeimose yra prižiūrimi 1–2 panašaus amžiaus ir poreikių vaikai. Skirtingų poreikių vaikams užtikrinti tinkamą priežiūrą būtų sudėtinga”, – aiškino VTAĮT.
Tarnyba neslepia, kad surasti vyresniam nei 10 metų vaikui budinčių globotojų, globėjų šeimą iš tikrųjų yra sudėtinga: „Todėl dauguma vyresnių vaikų dažniausiai apgyvendinami vaikų globos įstaigose.”
Sunku rasti aukso vidurį
Vaikų ir paauglių psichologas Tomas Kelpša neneigė, kad vaiko paauglystė šeimai gali tapti rimtu išbandymu, kainuojančiu daug sveikatos ir nervų.
Neretas paauglys tėvams grasina pabėgsiąs iš namų. Dažniausiai tai – tušti žodžiai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai išeinama netoli ir neilgam – pas draugus, senelius, giminaičius ar vos iki gretimo namo kampo.
„Tačiau esu girdėjęs istorijų, kai vaikai nutardavo geriau gyventi vaikų namuose ir prisidarydavo ten visokių dalykėlių“, – sako Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialistas.
Jo teigimu, viešoje erdvėje stebint galimus lazdos perlenkimo atvejus, paimant vaikus iš šeimos, kyla pagrįstų klausimų, kaip naujas vaiko teisių apsaugos reguliavimas gali atsiliepti tėvams.
„Pas mus daug kas sprendžiama įstatymais ir bausmėmis, todėl tėvai labai bijo. O kuo labiau bijo, tuo darosi sunkiau rasti auklėjimo aukso viduriuką: arba vaikui labai daug leidžia, arba neleidžia nieko“, – kalba T.Kelpša.
Ieško dirgiklių
Kaip praeis paauglystės laikotarpis, smarkiai priklauso nuo vaiko asmeninių ir charakterio savybių, santykių šeimoje, socialinės aplinkos veiksnių.
„Žinoma, didelės įtakos turi ir tėvų auklėjimas: ar jie griežti, ar smarkiai bando pririšti prie savęs vaiką ir duoda mažai laisvės, ar priešingai – leidžia viską, todėl vaikas nežino, kur yra ribos. Kai išlaikoma teisių ir pareigų pusiausvyra, paauglystė dažniausiai praeina ramiai“, – pasakoja T.Kelpša.
Tačiau, be abejonės, paauglystė – tas tarpsnis, kai susvyruoja suaugusiųjų, ypač tėvų, autoritetas. Imama lygiuotis į bendraamžius, norima patirti ir išbandyti ką nors naujo, ieškoma dirgiklių ir daug eksperimentuojama.
Kai išlaikoma teisių ir pareigų pusiausvyra, paauglystė dažniausiai praeina ramiai.
„Paaugliai mielai priima iššūkius, yra linkę į nutrūktgalviškus poelgius, kurie tėvams nėra priimtini: juk ne to mokėme, ne taip auklėjome. Vieni laisvę pajuntą ekstremaliai važinėdami riedučiais, o kiti maištauja pasidarydami tatuiruotę, užsirūkę ar pabandę alkoholio. Paaugliai linkę rizikuoti, neretai pakliūna į netinkamas kompanijas. O kur dar pirmosios meilės... Tėvai bando daug metodų, vieni pavyksta, kiti - ne. Pripažinkime, kad auginti vaikus yra labai sunku“, – svarsto T.Kelpša.
Skambutis – lyg pirmoji pagalba
Kuo paaugliai jaučiasi labiau suvaržyti, kuo daugiau pareigų turi, tuo labiau maištauja ir siekia laisvės.
Ne visi tėvai būna prisiskaitę literatūros ir pasirengę šiam etapui, todėl susidūrę su sunkumais nežino, kaip elgtis, kur prašyti pagalbos.
Tarnybos darbas sužiūrėti, kad vaikai gerai gyventų, o kaip tėvams padėti, neįdomu.
„Policija nepadės. Vaiko teisių darbuotojai nepadės. Jų darbo specifika kitokia: jie neužsiims tokiais dalykais, nedalys kiekvienam tėčiui ir mamai patarimo, kaip auklėti vaikus. Jiems labai lengva, nes turi įstatymą, nurodymų sąrašiuką, pagal kurį ateina ir paima vaikus. Pagalbos reikia kreiptis tikrai ne į vaiko teisių tarnybą, nes jos darbas sužiūrėti, kad vaikai gerai gyventų, o kaip tėvams padėti, neįdomu“, – apgailestaudamas konstatuoja psichologas.
Vaikų auklėjimo klausimais jis rekomenduoja kreiptis į tikrai kompetentingus „Tėvų linijos“ psichologus. Skambutis „Tėvų linijos“ telefonu turėtų būti lyg pirmoji pagalba. Paaugliams vertėtų pasiūlyti paskambinti į „Jaunimo liniją“.
Laimi tie, kurie laužo taisykles
Tado nerimas dėl trijų mažamečių vaikų T.Kelpšai atrodo visiškai suprantamas: „Žmogus pavargęs ir dėjęs pastangų, tačiau dabar jau nežino, ką daryti toliau. Tačiau jis suvokia, kad turi dar tris vaikus ir bando nukreipti savo jėgas į juos.“
Manantieji, kad kare visos priemonės yra geros, gali laimėti, net jei iš tikrųjų yra neteisūs.
T.Kelpša sutinka, kad sudėtingiausios gyvenime yra nestandartinės situacijos, kurių į įstatymo lentynėlę paprastai nepadėsi.
„Nesakyčiau, kad mūsų teisinė sistema supuvusi, kaip dabar neretai teigia kiti, tačiau ji tikrai netobula. Žmonės neretai kovoja už tiesą, tačiau nugali tie, kurie gudriai sužaidžia. Manantieji, kad kare visos priemonės yra geros, gali laimėti, net jei iš tikrųjų yra neteisūs. O jei dar priešininkas silpnesnis ar nemoka apsiginti, tai ir labai greitai galima su juo susidoroti“, – konstatuoja T.Kelpša.
Taktikos „geriausia gynyba – puolimas“ neretai laikomasi sutuoktinių skyrybų procese, kai vienas partneris kitą apkaltina smurtu prieš vaikus ir tokiu būdu perima globą.
VTAĮT pažymėjo, kad informacijai dėl vaiko teisių galimo pažeidimo nepasitvirtinus pranešimo nagrinėjimas baigiamas: „Galima numanyti, kad praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kai tikrovės neatitinkančią informaciją atsakingoms institucijoms pateikia ir suaugusieji, ir vaikai.”
VTAĮT ragina tėvus skambinti į „Tėvų liniją“ nemokamu tel. nr. 8 800 900 12 (darbo laikas I–V nuo 17 iki 21 val.). Primena, kad vaikai gali skambinti į ,,Vaikų liniją“ nemokamu tel. nr. 116 111 (darbo laikas I–VII, nuo 11 iki 23 val.) arba į „Jaunimo liniją“ nemokamu tel. nr. 8 800 28 888 (darbo laikas I–VII, visą parą).
