Gimnazija savo ruožtu nurodo, kad sutartis yra standartinė, parengta pagal seniai galiojantį ministro įsakymą ir siūloma visiems tėvams, todėl jos priderinti prie vieno vaiko neįmanoma.
Vienas iš sutarties punktų, tapęs mokyklos ir tėvų nesutarimų priežastimi, yra toks, kad, kilus įtarimų dėl neleistinų daiktų turėjimo, būtų galima neperspėjus tėvų patikrinti mokinio daiktus.
Anot savivaldybės, tam būtinas tik vaiko sutikimas, jis gali atsisakyti. Tokiu atveju būtų kviečiami mokinio tėvai ar kiti atstovai.
Prašo pridėti 4 žodžius
„Vaikas taip norėjo į mokyklą, bet po tiek laiko motyvacija dingo. Metus mokėsi nuotoliniu būdu, bet ir toliau neina, labai gaila, – portalui 15min pasakojo vaikino tėtis, prašęs jo neįvardyti (vyro vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.). – Bando namie mokytis. Turi draugų, kurie irgi eina į 9 klasę, tik kitur, retkarčiais atsiunčia nufotografavę, ko mokosi. Pasėdi, pasižiūri…“
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad tėvai iki šiol nepasirašę sutarties su Vilniaus Radvilų gimnazija, kurią turėtų lankyti sūnus, mat jiems užkliuvo kai kurie punktai.
„Sutartyje parašyta, kad kilus įtarimams, pavyzdžiui, jog turi narkotinių medžiagų, gali vaiko daiktus be atsiklausimo bet kada paimti ir iškraustyti, apžiūrėti, – aiškino tėtis. – Pagal visus įstatymus, buvo teisininkų išaiškinimai, kad turi būti arba vaiko sutikimas, arba tėvus reikia informuoti. Sutartyje tai nenurodyta. Todėl prirašėme žodžius: „prieš tai informuojant tėvus“.
Anot pašnekovo, įstatymiškai už vaiką atsakingi tėvai, todėl jie turi žinoti, kas su sūnumi ar dukra daroma mokykloje.
Turi draugų, kurie irgi eina į 9 klasę, tik kitur, retkarčiais atsiunčia nufotografavę, ko mokosi. Pasėdi, pasižiūri…
Sutartyje, kurią pasiūlyta pasirašyti, išties yra punktas, jog tėvai ar kiti atstovai įsipareigoja neprieštarauti, kad pedagogas ar mokyklos administracijos darbuotojas, esant įtarimui dėl draudžiamų daiktų turėjimo (šaltųjų ginklų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio, tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir pan.), gali patikrinti mokinio asmeninius daiktus.
Mokykla buvo paprašyta šį punktą papildyti fraze „prieš tai informuojant mokinio tėvus“.
Užkliuvo ir daugiau punktų, pavyzdžiui, dėl neplanuotų sveikatos patikrinimų, siūlė juos pataisyti, bet pradėję bendrauti su mokykla, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriumi ir pamatę, kad „nieko gero nebus“, vilniečiai apsiribojo tik žodžiais dėl tėvų informavimo.
„Mokykla tiesiog piktybiškai nepasirašo sutarties, – aiškino pašnekovas. – Kreipėmės ir į Vaiko teisių apsaugos skyrių, jie atsakomybę permetė savivaldybės švietimo skyriui. Parašiau ir jiems, skambinau, kalbėjau. Sako, kad teisininkų išaiškinimus persiuntė mokyklai, o mokykla sako: kol negausime raštiško paliepimo pasirašyti, nepasirašysime.“
Tą patį vyras išgirdo ir paskambinęs į mokyklą – direktoriaus pavaduotoja telefonu paaiškino, kad pakoreguota sutartis nebus pasirašyta negavus raštiško paliepimo iš savivaldybės.
Kreipėsi ir į ministeriją, ir į merą
Radvilų gimnaziją paauglys turėjo pradėti lankyti tik nuo šio rugsėjo. Prieš tai jis mokėsi kitur – progimnazijoje. Sutartį su pastarąja tėvai buvo pasirašę, mat tai turėjo padaryti elektroninėje sistemoje. Į ją įkeltas sutarties šablonas, kurio keisti nėra galimybės, telieka arba pažymėti, kad pasirašoma, arba atsisakyti visai.
Šįsyk tėvai nusprendė paanalizuoti sutartį atidžiau, mat esą ir po karantino dėl COVID-19 atsiradę pakeitimų.
Paklaustas, kodėl taip atkakliai siekia papildyti sutartį – norėdamas teoriškai apsidrausti ar dėl to, kad artimų žmonių arba draugų vaikams buvo kilę problemų dėl daiktų tikrinimo, pašnekovas patikino, kad apie tokias situacija nėra girdėjęs. Jam tiesiog norisi, kad dokumentas atitiktų įstatymus.
„Jei sutartis neparuošta iki galo tvarkingai, jei neatitinka teisės aktų, manau, reikėtų ją pakoreguoti. Antra, sutartis, kiek suprantu, turi būti dvišalė, ne vienašalė. Sutarimas turi būti abipusis, ne vienpusis. Jei sutartis blogai paruošta, kad atitiktų reikalavimus, galima ją pakoreguoti.“
Jei sutartis neparuošta iki galo tvarkingai, jei neatitinka teisės aktų, manau, reikėtų ją pakoreguoti.
Anot vyro, mokykla deda „nulį pastangų“, kad sutartis būtų pasirašyta. Dėl susiklosčiusios situacijos jis surašė pareiškimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, praėjusią savaitę kreipėsi net ir į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.
Nors pokalbio metu pašnekovas nesyk nusijuokė, paskubėjo pridėti, kad „mums jau nebejuokinga“.
Berniukas, kiek pavyksta, mokosi namie padedamas bičiulių – lyg praėjusiais mokslo metais, kai buvo taikomas nuotolinis mokymas. Tačiau formaliai jis, kol sutartis nepasirašyta, mokyklos nelanko, su mokytojais bendrauti ir konsultuotis dėl nesuprantamų dalykų negali.
Tėčio spėjimu, pasirašius sutartį ir pradėjus eiti į pamokas jam tikriausiai reikės vytis bendraklasius ir vienu ar kitu būdu įrodyti, kad yra pasiekęs tą patį žinių lygį. Vyras vylėsi, kad tokiu atveju padėtų mokykloje teikiamos papildomos konsultacijos.
Pasirašyti delsė
Radvilų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Žalimienė tėčio papasakotą istoriją, kad sutartis nepasirašoma dėl kelių žodžių, patvirtino.
Anot jos, berniukui į šią mokyklą reikėtų eiti pagal gyvenamąją vietą, todėl elektroninėje sistemoje buvo patvirtinta, kad jis priimamas. Sutarties dėl jo mokslų tėvai neskubėjo pasirašyti. Vienas iš priėmimo komisijos narių net skambino pasiteirauti, ar parašai bus padėti, bet vilniečiai įspėjo, esą svarsto parinkti kitą mokyklą.
Punktų, kuriuos siūlė taisyti, savivaldybė tikriausiai neišgalvojo iš oro, remiasi dokumentais.
Bet rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad niekas nesikeičia, berniukas ateis, tik standartinės sutarties jie negali pasirašyti, todėl atsiuntė savo variantą su pakeitimais.
„Sutartis parengta ne mūsų, o savivaldybės, kaip suprantu, vienoda visoms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios jai priklauso, – portalui 15min aiškino pedagogė. – Pirmiausia pasižiūrėjome į tuos punktus, kuriuos siūlė taisyti. Jų savivaldybė tikriausiai neišgalvojo iš oro, remiasi dokumentais. Juos ir patys susiradome. Vis tiek atsisakė pasirašyti.“
Anot R.Žalimienės, kalbant telefonu tėtis priekaištavo, kad vadovaujamasi 20 metų senumo dokumentais. Direktoriaus pavaduotoja spėjo, kad jis turėjo omeny tuomečio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymą.
Pagal galiojančią tvarką, tėvai sutartis su mokyklomis iki rugsėjo 1 d. pasirašo elektroninėje sistemoje. Vėliau, jei vaikas pradeda mokytis vidury mokslo metų, nes atsikraustė iš kitos vietos ar dėl kitos priežasties, pasirašomas popierinis dokumentas.
Paprastai taip ir būna – sutartys pasirašomos vasarą, rugsėjo 1-ąją vaikai su gėlėmis keliauja į šventę, o nuo kitos dienos – į pamokas. Išskirtiniais atvejais, jei tėvai kažką praleido, šeima būna išvykusi, vaikas serga ar pan. ir mokytis pradeda ne su visais, gimnazija sutartį be didesnių problemų pasirašo ir vėliau.
Būsimojo devintoko tėvai esą nėsyk nebuvo atvykę pasikalbėti akis į akį, tik rašydavo elektroninius laiškus ar skambindavo.
Neįprastoje situacijoje atsidūrusi gimnazija patarimo kreipėsi į savivaldybę, net kelis kartus su jos darbuotojais tarėsi, kaip elgtis.
„Iškart konsultuodavomės. Neturime teisininkų, esame savivaldybės mokykla. Yra priėmimo į mokyklas tvarka, ten nurodytos datos, kada tėvai sistemoje turi pildyti prašymus, kada mokyklos turi juos svarstyti, kada pasirašomos sutartys. Ne mokykla kuria dalykus“, – aiškino R.Žalimienė.
„Meškos paslauga vaikui“
Nepaisant keliašalių diskusijų, situacija nesikeičia – devintokas oficialiai niekur nesimoko.
„Vaikas dabar yra niekieno, jis nėra mūsų mokinys, – apibendrino gimnazijos atstovė. – Kai tėvai pasirašo sutartį, mes įtraukiame mokinį į registrą, į klases. Šio vaiko nesame matę. Tėvų – irgi.
Manau, kad šiuo atveju pirmiausia pažeidžiamos vaiko teisės.
Manau, kad šiuo atveju pirmiausia pažeidžiamos vaiko teisės – pagal Švietimo įstatymą. Man tiesiog nesuprantamas toks dalykas. Tiek laiko neleisti vaiko į mokyklą…
Suprantu, kad yra kažkokie principai, nusistatymai, kitoks švietimo sistemos matymas. Ir tėvui sakiau – ne mokykla kuria tuos įsakymus, nurodymus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Yra kiti dokumentai. Nesame privati mokykla, kuri daro, ką nori, arba susigalvoja savo tvarkas.
Tėvai apsisprendė elgtis taip. Manau, kad vaikui daroma meškos paslauga.“
Kai tik sutartis bus pasirašyta, paauglys galės iškart pradėti eiti į mokyklą. Jokių testų atlikti ar kitaip pademonstruoti savo žinių lygį, ar jis atitinka bendraklasių, mokiniui nereikės.
Jei jis pradėtų mokytis dabar, būtų praleidęs ne itin daug, mat pirmos dvi mokslo metų savaitės skiriamos ankstesnės klasės kursui pakartoti. Jei būtų poreikis, galėtų lankyti konsultacines pamokas ir užkamšyti dėl mokslo namie atsiradusias spragas.
Tik tiek, kad konsultacinė pamoka per savaitę būna viena – gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamokų, tad vis tiek reikėtų nemažai padirbėti savarankiškai.
„Jei jis artimiausiu metu pasirodytų, dar dar… Bet, jei nusitemps, nežinau, kuo viskas baigsis“, – samprotavo R.Žalimienė.
Ji teigė nepamenanti nė vieno panašaus atvejo, kad būtų nepasirašyta sutartis su tėvais. Jei kyla kokių neaiškumų, jie aptariami ir problemos išsprendžiamos.
Kai tikrino, viską išėmė mokinys
Anot pedagogės, sutarties punkto dėl daiktų tikrinimo, kuris atsirado dėl tuomečio ministro G.Steponavičiaus įsakymo ir kurį devintoko tėvai paprašė papildyti, iki šiol niekas „neužaštrindavo“.
„Tame įsakyme nurodyta, kad mes ne purtome daiktus, o paprašome parodyti, išimti juos iš savo kuprinės. Neimame, neišimame patys ir neieškome, o paprašome.
Bandau atgaminti, kada mūsų mokykloje teko tikrinti. Gal prieš 13–14 metų, gal dar seniau. Net nepamenu, dėl ko. Tačiau labai gerai pamenu, kad ėjo socialinis pedagogas, gimnazijos tarybos pirmininkė ir paprašė išimti ant suolo savo daiktus.
Ar pasiveda į kampą ir naršo? Juokaujate? Mes, mokytojai, puikiai žinome, kas mums priklauso, kas nepriklauso, ką galima daryti, ko ne. Neliečiame to, ko negalime. Ypač šiais laikais, net mintis tokia nekiltų!“
Direktoriaus pavaduotojos žodžiais, visi devintų klasių mokiniai gimnazijoje yra naujokai, susirinkę iš skirtingų mokyklų.
Mes, mokytojai, puikiai žinome, kas mums priklauso, kas nepriklauso, ką galima daryti, ko ne. Neliečiame to, ko negalime.
„Mes jų nepažįstame, nepradedame nuo puolimų ir pykčių. Jei kas nors ne taip, pirmiausia kalbamės. Reikia pabelsti į medį, bet kol kas mokykloje nebuvo jokio incidento.
Nežinau, kodėl tėvai galvoja, lyg savo vaiką išleistų į katorgą, kalėjimą, kad čia kažkas vaikšto su bizūnais ir tikrina daiktus, – stebėjosi ji. – Negi vaiką visi apspis ir purtys jo daiktus? Po teismus mus užtampytų…“
Komentuodama nuogąstavimus dėl neplanuotų sveikatos patikrinimų pašnekovė prisiminė neseną atvejį, kai po kūno kultūros pamokos viena mergaitė pradėjo dusti. Mokytojai iškart iškvietė greitąją pagalbą ir paraleliai ėmė skambinti tėvams: „Vaikui blogai, kviečiame greitąją, atvažiuokite.“
Atvažiavęs tėtis paaiškino, kad seniau dukrą kamavo astma, bet vėliau atsitraukė ir jau senokai nebuvo priepuolio. „Tikriausiai per nuotolinio mokslo metus pasėdėjo namie be sporto ir atsinaujino. Mums tokiu atveju bus svarbiausia surasti tėvus, nors vaikas dūsta?“ – sutarties interpretacijų nesuprato R.Žalimienė.
Prieš porą metų vienas dvyliktokas, eidamas koridoriumi, gerokai pašoko į viršų, o nusileisdamas ant grindų ne taip pastatė koją ir lyg skilo kaulas. Paauglys iškart buvo išvežtas į ligoninę. Telefonu pagauta mama paaiškino negalinti atvažiuoti į mokyklą, tad susitarė visi susitikti priėmimo skyriuje. Tokiais atvejais vaiką lydi ir visą laiką su juo būna socialinis pedagogas.
Dvyliktoje klasėje mokosi ir 18-mečiai, ir net 19-mečiai, kurių tėvų formaliai nebereikėtų informuoti. Tačiau, anot pašnekovės, ir tuomet skambinama.
Tėvai gali būti informuojami
Situacija dėl nepasirašytos sutarties žinoma ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams.
Kaip portalą 15min informavo savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja, Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, kuriomis remiantis atsirado ir nesutarimus keliantis punktas, buvo patvirtintos 2012 m. rugpjūčio 28 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir iki šiol galioja.
„Rekomendacijų 19 punktas nurodo, kad mokinio daiktai negali būti tikrinami negavus jo sutikimo ir (ar) jam nedalyvaujant, 21 punktas nurodo, kad, jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ar bent vienas iš jų ir jie kviečiami atvykti į Mokyklą.
Jiems nesutikus atvykti ir (ar) neatvykus nustatytu laiku, taip pat esant būtinybei, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojama teritorinė policijos įstaiga.
Iš to darytina išvada, kad mokinys (jo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai) gali nesutikti leisti patikrinti asmeninius daiktus, prisiimdami tokio nesutikimo pasekmes, t. y. kad tokiu atveju bus kviečiami policijos įstaigos atstovai.“
Kartu A.Kovalevskaja atkreipė dėmesį, kad Švietimo įstatymo 47 straipsnis nustato pareigą tėvams (globėjams, rūpintojams) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų, užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jei vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti mokyklą.
Pasak jos, ši informacija perduota ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.
