Įdomi, bet dėl neigiamų priežasčių. Taip, nors ir šiurkščiai, būtų galima apibūdinti Lietuvos politiką nuo pat nepriklausomybės atgavimo. 2004 metais Lietuvą krėtė nušalintojo prezidento Rolando Pakso apkaltos, 2006 metais Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho kelionių į Maskvą skandalai. Vos vos mažiau skandalinga yra tai, kad šalis per 15 metų nesusitvarko elektros jungčių su šalimis kaimynėmis, turi bėdų dėl naujos atominės elektrinės statybų, rašo „The Economist“.
Laimė, šitas silpnybes kompensavo nemažą įspūdį paliekantys politikai, kurie nuvedė šalį į Europos Sąjungą ir NATO. Viena iš jų – eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, nesunkiai laimėjusi prezidento rinkimus.
Didžiausią įspūdį lietuviams padarė jos karjera ir patirtis užsienyje. Sunkiai dirbanti ir kandi eurokomisarė, net ir darbuodamasi užsienyje, atidžiai sekė, kas vyksta Lietuvoje. Ji pasinaudojo savo pozicija ir negailėjo kritikos šalies Vyriausybei. Niekas neabejoja jos aštriu protu. Nepaisant kuklios rinkimų kampanijos, ji neturėjo lygaus varžovo, toliau rašo įtakingas leidinys.
D.Grybauskaitės rinkimų kampaniją buvo siekiama padaryti skaidrią ir tiesią. Nepaisant to, politikė išlieka paslaptinga. Ji itin saugo asmeninį gyvenimą, todėl žiniasklaidoje šia tema buvo itin spekuliuojama.
Kaip rašo „The Economist“, išrinktoji šalies prezidentė privalės daug dėmesio skirti užsienio politikai. Vis dėlto ji gilinasi ir į šalies vidaus problemas. D.Grybauskaitė kartu su centro ir dešiniosios pakraipos Vyriausybe mėgins spręsti vidines šalies problemas. Ji nori pagreitinti reformas, atleisti nekompetentingus ministrus.
Tačiau 12 proc. smukus Lietuvos BVP, politikai čia susiduria su dideliu iššūkiu. Jie turi paaiškinti situaciją pavargusiai ir ciniškai tautai. D.Grybauskaitės laukia didelis išbandymas: ar sugebės plieninė prezidentė būti žavinga ir paguodžianti, sutarti su paprastais žmonėmis?
