Rytų Europa yra koncepcija, gyvuojanti nuo Šaltojo karo laikų. Geografiškai šis pavadinimas nebuvo itin logiškas ir tuo metu – Suomija ir Graikija taip pat nėra visai Vakaruose, o Praha yra į vakarus nuo Vienos.
Dabar terminas nėra logiškas politiniame ir ekonominiame kontekste. Šiandien Rytų Europa yra suvokiama kaip blogas prekės ženklas, kuris asocijuojasi su skurdu. Tuo metu jau dešimt Rytų Europos valstybių priklauso Europos Sąjungai arba laukia įstojimo. Dalis jų priklauso NATO, taip pat yra Šengeno zonoje. Trys jų – Estija, Slovakija ir Slovėnija – priklauso euro zonai. Tik viena šalis euro zonoje atitinka skolos ir biudžeto deficito reikalavimus bei NATO išlaidų gynybai reikalavimus – Estija, kurios prieš 21 metus dar net nebuvo žemėlapyje.
Taigi mums reikia nustoti vadinti šias valstybės Rytų Europa ir sugalvoti naujas kategorijas. Pavyzdžiui, Dunojaus upės baseino valstybės, kurios turi daug bendros istorijos, kultūros, maisto, architektūros.
 |
| The Economist vizualizacija/Dunojaus upės regionas |
Kitas regionas galėtų būti valstybės, kur romų populiacija yra didesnė nei 0,5 proc. šalies gyventojų.
 |
| The Economist vizualizacija/Romų regionas |
Gruziją, Moldovą, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją ir Norvegiją siūloma vadinti regionu, kuris bijo Rusijos. Šios valstybės esą vis dar žvelgia į Kremlių kaip į potencialią grėsmę.
Likęs regionas – valstybės, kurios mato perspektyvas. Tai Ispanija, Italija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Airija ir kitos valstybės.
Visą "The Economist" reportažą anglų kalba galite rasti čia.
