„Tibetas yra testas pasauliui ir Lietuvai. Jūs negalite sakyti, kad esate už demokratiją, už žmogaus teises, už aplinkosaugą, bet nebūti už Tibeto žmones. Jei jūs pasisakote už visus tuos išvardytus dalykus, tada turite paremti ir Tibetą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L.Sangay.
„Jei to nedarote, nesate nei už demokratiją, nei žmogaus teises, nei už aplinkosaugą, nei už Lietuvos vertybes, už kurias žmonės kovojo ir tuos principus įrašė Konstitucijoje“, – kalbėjo Tibeto atstovas.
Į Lietuvą atvykęs L.Sangay teigė, kad jo vizito tikslas yra ne tik prašyti paramos Tibetui, bet ir „patikrinti jūsų vertybes ir principus“.
Kalbėdamas apie Kinijos investicijas ir įtaką pasauliui jis teigė nesiūlantis Lietuvai atsisakyti bendro verslo su Kinija, bet jį plėtojant neparduoti savo moralės.
„Mes nesakome, kad neturėtumėte turėti reikalų su Kinija. Priešingai. Mes nesakome, kad nevystykite verslo su Kinija. Jūs turite tai daryti, uždirbti pinigų, bet neparduokite savo moralės“, – kalbėjo Tibeto atstovas.
„Mes nesakome, kad neturėtumėte turėti reikalų su Kinija. Priešingai. Mes nesakome, kad nevystykite verslo su Kinija. Jūs turite tai daryti, uždirbti pinigų, bet neparduokite savo moralės“, – kalbėjo Tibeto atstovas.
„Tibeto namų“ direktorius orientalistas Vytis Vidūnas per spaudos konferenciją teigė, kad Lietuvą solidarizuotis su Tibetu įpareigoja jos pačios nepriklausomybės atkūrimo istorija.
„Solidarumą su Tibetu įpareigoja ir mūsų šalies istorija. Jei mes pažvelgtume į dabar tolimus 1990-uosius, man ir daugeliui čia sėdinčių jie artimi, bet mano vaikams tai jau istorija, tai viena pirmųjų telegramų, kuri atskriejo su palaikymu, buvo jo šventenybės Dalai Lamos telegrama, adresuota Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui“, – pasakojo V.Vidūnas.
Anot jo, tuomet tai buvo svarbus palaikymas.
„Jei žiūrite į Azijos žemėlapį, ten nėra Tibeto, ten yra Kinija, jei žvelgtumėt į to meto pasaulio žemėlapius, ten nebuvo jokios Lietuvos, ten buvo viena didelė raudona dėmė. Ir tai buvo žingsniai, kurie padėjo mums grįžti į pasaulio žemėlapį, todėl mes turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje“, – kalbėjo Tibeto laisvės judėjimo atstovas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs V.Landsbergis teigė, kad situacija atkurti Lietuvos nepriklausomybę pasaulyje buvo palankesnė: „Pasaulis buvo mažiau konformistinis, mažiau prisitaikantis prie didžiųjų diktatūrų, vertino laisvę ir demokratiją, matyt, daugiau negu šiandien“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Tibeto tauta yra pavojuje, jai galbūt gresia ir išnykimas, nors „tibetiečiai labai atsparūs savo dvasia ir įsitikinimu, kad jie nori ir turi gyventi kaip tauta, kaip savita nepakartojama pasaulio kultūra, su savo tikėjimu, tradicija ir visu dvasiniu turiniu“.
Tuo metu Kinijos politika, anot Tibeto administracijos atstovo, yra asimiliacinė: sunaikinti beveik visi budistų vienuolynai, patys vienuoliai ir vienuolės, mokyklose nuopradinių klasių mokoma kinų kalba, net muzikos atlikėjai turi dainuoti kiniškai, rengtis kinų tradicijos drabužiais.
„Jie nori tibetiečius paversti kinais“, – sakė L.Sangay ir pridūrė, kad nuo visiškos asimiliacijos Tibetą saugo klimatas, mat atvykę pavasariui ir vasarai, žiemą kinai neapsikentę šalčių išvyksta.
Lietuvos Vyriausybė Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau kai kurie vietos gyventojai ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu, protestuotojai rengia akcijas susidegindami.
