Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, 2019 metais valdžios sektoriaus skola siekė beveik 17,524 mlrd. eurų (35,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dar negalutiniais skaičiavimais, pernai valdžios sektoriaus skola galėjo išsipūsti maždaug iki 23,054 mlrd. eurų (47,5 proc. BVP).
Prognozuojama, kad šiemet valstybės skola sieks apie 26,247 mlrd. eurų (51,9 proc. BVP). Manoma, kad 2022 metais ji gali padidėti iki 26,792 mlrd. eurų (50,5 proc. BVP), o 2023-iaisiais – iki 29,070 mlrd. eurų (52,1 proc. BVP).
Tarkime, prieš dešimtmetį, 2011 metais, valdžios sektoriaus skola buvo 11,629 mlrd. eurų (37,1 proc. BVP). 2007 metais – beveik 4,610 mlrd. eurų (15,9 proc. BVP).
Šiemet planuoja skolintis 5,3 mlrd. eurų
Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, praėjusiais metais valdžios sektoriaus skolos didėjimą lėmė Vyriausybės sprendimai padidinti skolinimąsi atsižvelgiant į neapibrėžtą situaciją dėl koronaviruso, poreikį paremti ekonomiką šiuo sudėtingu laikotarpiu ir užtikrinti reikalingas priemones pandemijos padariniams suvaldyti.
„Preliminariais duomenimis, vien Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonėms finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų iki šių metų pradžios buvo skirta 3,2 mlrd. eurų. Taip pat valstybės biudžetas nesurinko apie 0,9 mlrd. eurų pajamų“, – nurodė jis.
Pasak G.Norkūno, 2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,3 mlrd. eurų.
Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 2 mlrd. eurų. Kitą dalį – skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 2,9 mlrd. eurų.
„Taip pat apie 0,5 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Komisijos (EK) pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE).
Skolintomis lėšomis bus užtikrinamas savalaikis biudžeto išlaidų finansavimas, valstybės skolos refinansavimas, valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimas ir išlaidų, susijusių su ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo priemonėmis, padengimas“, – komentavo finansų viceministras.
Tvarus skolos lygis – apie 40 proc. BVP
Klausiamas, koks yra valstybės skolos suvaldymo planas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, G.Norkūnas aiškino, kad Vyriausybės programoje viena iš iniciatyvų yra parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, ilguoju laikotarpiu siekiant grįžti prie optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio.
Finansų viceministras sakė, kad pirmiausia pandemijos suvaldymas ir ekonomikos atsigavimas leistų grįžti prie fiskalinės drausmės taisyklių bei skolos lygio trajektorijos keitimo.
„Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte nustatyta 60 proc. nuo BVP valstybės skolos riba. Tarptautinių institucijų vertinimu Lietuvai tvarus skolos lygis yra apie 40 proc. BVP. Rengiant skolos valdymo strategiją, bus vertinamas ir skolos tvarus lygis“, – tikino jis.
Nuo metų pradžios iki kovo 26 dienos vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu buvo pasiskolinta 560 mln. eurų. Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 5,2 mln. eurų.
Galėjome skolintis mažiau
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vicepirmininkas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, kad kiekviena Vyriausybė pasirenka kelią, kaip valdyti viešuosius finansus.
Buvęs ministrų kabinetas, anot jo, sukėlė paniką esą reikia skolintis ir taip spręsti ekonomines problemas.
„Jie supainiojo du dalykus: ekonominę krizę su finansine krize. 2008 metais buvo finansinė krizė, nes nebuvo pinigų, o dabar komerciniuose bankuose buvo pinigų, bet jie beveik lygiagrečiai bankų vis tiek skolinosi ir iš įvairiausių tarptautinių finansinių institucijų, ir iš komercinių bankų.
Mano manymu, mes skolą galėjome turėti mažesnę, jeigu būtume verslui teikę 100 proc. garantiją ir susitarę su bankais ir bankai tada būtų daug labiau suinteresuoti suteikti paskolas, panaudojant savo finansinius išteklius. Nes dabar bankuose yra susikaupę tikriausiai apie 9 mlrd. eurų, kurie guli ir niekur nėra naudojami“, – kalbėjo politikas.
Kitas dalykas, kurio A.Butkevičius, būdamas finansų ministru, esą nebūtų daręs, tai yra numatęs išmokų, subsidijų po prastovų. Jis skaičiavo, kad tam panaudoti apie 620–630 mln. eurų.
„Galiu pasakyti, kad skolinomės šiek tiek per daug laisvai, lengvai ir dabar sukėlėme tam tikras problemas, kur tikrai to nebūtų reikėję“, – mano jis.
A.Butkevičius minėjo, kad kai bus grįžtama prie Stabilumo ir augimo pakto, Lietuva turės ruošti planą, kaip mažinti fiskalinį deficitą. Tai esą gali būti skausminga.
Pasak Seimo BFK vicepirmininko, Finansų ministerija yra pateikusi raštą, kaip atrodys fiskalinis deficitas 2023 metais.
„Ten parašyta 1,5 proc. nuo BVP. Na, tai arba jie rašo nieko negalvodami... Tai reikėtų maždaug sumažinti išlaidas 2 mlrd. eurų. Dabar niekas negalvoja apie ateitį. Aš jums galiu pasakyti, kad latviai ir estai pasielgė išmintingiau valdydami viešuosius finansus, jų ir valstybės skola, ir fiskalinis deficitas yra mažesnis“, – nurodė A.Butkevičius.
Latviai ir estai pasielgė išmintingiau valdydami viešuosius finansus, jų yra ir valstybės skola, ir fiskalinis deficitas mažesnis.
Neturėtume išsiskirti iš minios
Ekonomisto Ž.Maurico teigimu, šiuo metu sunku vertinti Lietuvos skolos lygį, ar jis ne per didelis.
Ekspertas pažymėjo, kad vyraujantis naratyvas dabar yra toks, esą reikia kuo daugiau skolintis ir skatinti ekonomiką, vėliau žiūrėti, kokia bus situacija.
„Bet ta diena bet kuriuo atveju ateis, ypač ES, kai dėmesys nukryps būtent į viešųjų finansų padėtį, spaudimas gali didėti, ypač – kitais metais, 2023-aisiais jau susibalansuoti biudžetą“, – komentavo jis.
Ž.Maurico nuostabai, kai kurios šalys jau dabar paskelbė apie tam tikrus žingsnius, kurių imsis siekdamos konsoliduoti biudžetą.
Tarkime, Jungtinės Karalystės finansų ministras pranešė apie planus didinti kapitalo ir darbo jėgos mokesčius. Tą patį planuoja daryti ir Ispanija.
„Kadangi būtent tie mokesčiai artimiausiu metu turbūt labiausiai lems šalių konkurencingumą, ypač tokių mažų ir atvirų ekonomikų, kaip Lietuva, tai mums reikėtų sakyti atvirkščiai: kad mes mažinsime tuos mokesčius ar bent jau nedidinsime, jei norime toliau pritraukti investicijas ir talentus. Anksčiau talentai paskui investicijas judėdavo, o dabar jau ir kitu frontu reikia kovoti. Talentai, būna, atvyksta, po to investicijos atvyksta“, – sakė ekonomistas.
Vieni laikosi nuomonės, kad dabartinėje situacijoje galima skolintis ir skolų dydis kažin ko nelemia, bet kai kurios kitos valstybės į tai žiūri gana konservatyviai.
Tarp tokių Ž.Mauricas minėjo „taupųjį ES ketvertą“, Skandinavijos šalis.
„Kadangi neaišku, kuris naratyvas nugalės, tokiai mažai atvirai ekonomikai reikėtų neišsiskirti iš minios. Tai čia yra pagrindinis tikslas. Mūsų minia yra kitos Baltijos šalys, Skandinavijos šalys, Lenkija, Vokietija – tas regionas. Gal dar galime Čekiją, Slovakiją prijungti prie to mūsų regiono, pagal kurį dažniausiai esame įvertinami ir būsime vertinami ateityje.
Šio regiono kontekste mes kol kas šiek tiek išsiskiriame. Čia yra toks, sakykime, kaip pavojus, mažas signalėlis, nes mūsų skola praeitais metais augo santykinai greičiau – gal net greičiausiai iš visų tų šalių (galbūt Lenkija panašiai). Ir šiais metais gali būti irgi, kad panaši situacija bus, nes mes turime vieną ilgiausių, griežčiausių karantinų“, – nurodė ekspertas.
„Neprašo valgyti“
Kaip pastebi Ž.Mauricas, kitaip nei 2009-aisiais valstybės skola „neprašo valgyti“ – galime skolintis labai žemomis ar net neigiamomis palūkanomis.
Esą dėl to pati skola bent jau dabar mūsų neriboja. Ji keltų riziką, jeigu palūkanos pradėtų augti.
„Bet jeigu Lietuva išlaikys pasitikėjimą ir įtikins investuotojus, kad mūsų fiskalinė situacija yra tvari, tai mūsų palūkanos, tikėtina, ir liks žemos, nes Europos centrinis bankas, nepanašu, kad kels artimiausiu metu palūkanų normas. Tai yra didžiulis privalumas.
Aišku, bet mums reikia įtikinti tarptautines institucijas, finansų rinkų dalyvius, kad mes esame patikimi ir kad nebūtų taip, kaip, tarkim, Italijai. Italija moka papildomai vadinamąją rizikos premiją, nes jai yra rizikingiau skolinti. Lietuvai, kad įtikintų, reikės biudžeto deficitą subalansuoti. Gal nebūtinai subalansuoti, bet bent jau tą deficitą sumažinti iki protingo lygio“, – mano Ž.Mauricas.
Pagrindinis biudžeto deficito mažinimo šaltinis esą turės būti ekonomikos augimas. Dabartinio deficito, ekonomisto teigimu, pakeltais mokesčiais niekaip nesumažinsi.
Anot Ž.Maurico, pernai deficitas buvo beveik toks kaip 2009 metais.
„Nors mes neturėjome pajamų krizės, bet išlaidos buvo labai išaugusios. Tai, aišku, subalansavimo uždavinys bus lengvesnis. Galės paprasčiausiai nedidinti kai kurių išlaidų. Pavyzdžiui, bus galima mažiau arba simboliškai tik didinti, tarkim, viešojo sektoriaus atlyginimus arba net pensijas kažkiek lėčiau didinti.
Bet nereikės karpyti. Tai čia yra geroji žinia. Bet visgi deficitas yra gana didelis. Jeigu kalbėtume apie mokesčių didinimą, tai vėlgi ką daro kitos šalys, pavyzdžiui, britai, ispanai, tai mes tikrai neturėtume imti iš jų pavyzdžio“, – įsitikinęs ekspertas.
Visgi deficitas yra gana didelis.
Jis akcentavo, kad jeigu sumažėtų investicijų srautas į Lietuvą, šalis, kaip maža ir atvira ekonomika, gali įstrigti nepavydėtinoje – vidutinių pajamų spąstų – situacijoje.
-
Valstybės kontrolė: valdžios sektoriaus skola kitąmet gali viršyti 50 proc. BVP
-
TVF: valstybių skola 2020-aisiais išaugo iki beveik 98 proc. BVP
-
Koronaviruso metinės: 10 svarbių rodiklių, rodančių Lietuvos ekonomikos būklę
-
Suskaičiavo, kiek Lietuvai kainavo pandemija: jau atsiėjo milijardus eurų, tačiau tai dar ne pabaiga
-
Kandidatas vadovauti Lietuvos bankui – skeptiškas ir dėl valstybinio banko, ir pinigų dalybų verslui
