15min publikavo žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams. Jo centre keli atskiri epizodai – „Danpower Baltic“ bandymai paveikti politikus dėl valstybės projektų – atliekų deginimo jėgainių. Taip pat su šiuo verslu sudaryta ir Vyriausybės patvirtinta taikos sutartis, kuri visiems elektros vartotojams kainuos milijonus.
Po to įvairūs Vyriausybės atstovai: ministrai, patarėjai, premjeras viešojoje erdvėje daug kalbėjo tiek apie atliekų deginimo jėgaines, tiek apie taikos sutartį.
Buvo sakoma, kad Vilniuje bus deginama perpus mažiau atliekų, kad po „Lietuvos energijos“ vadovo susitikimo su premjeru Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje atsiras nauji filtrai, kad taikos sutartis buvo sudaryta su Vokiečių investuotojais ir kad ji yra naudingiausia būtent jiems, kad abejones dėl taikos sutarties jau išsklaidė teismas, patvirtinęs, kad tai – teisingas žingsnis, galiausiai, kad premjeras niekada buvo susitikęs su šiais verslininkais.
Visi šie Vyriausybės teiginiai kelia abejonių, juose mažai tiesos.
1. Vilniuje bus deginama perpus mažiau atliekų
Birželio 13-ąją Vyriausybės rūmuose įvyko spaudos konferencija dėl „Lietuvos energijos“ statomų kogeneracinių jėgainių, per kurią buvo paskleistos kelios abejotinos žinutės. Pavyzdžiui, politikai tikino, esą bus ieškoma galimybių Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginti perpus mažiau atliekų, o likusios atliekos galėtų būti vežamos į Kauną. Iš tikrųjų tokio plano nėra.
Spaudos konferencijoje dalyvavo „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas, aplinkos ministras Kęstutis Navickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Po jos naujienų agentūra BNS išplatino pranešimą, kuriame cituojami „Lietuvos energijos“ vadovo D.Maikštėno žodžiai: „Radome galimybę sumažinti Vilniaus projekte perdirbamų atliekų kiekį iki dviejų kartų. Jeigu šiuo metu projektinis pajėgumas yra 160 tūkst. tonų per metus, minimalus kiekis, kokiu galės veikti mūsų elektrinė, bus 80 tūkst. tonų.“
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas sakė: „Iš tiesų dėl Vilniaus projekto, aš ne kaip ministras, bet kaip pilietis, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad yra labai aiški atliekų mažinimo kryptis.“
Panašiai spaudos konferencijoje kalbėjo ir premjero patarėjas S.Malinauskas.
„Iš tikrųjų mes matome pakankamai aiškų planą ir galimybę kaip pasiekti, kad bent per pusę mažėtų atliekų deginimas, – žurnalistams pasakojo S.Malinauskas. – Tas siekis iš tikrųjų buvo deklaruotas ne tiktai valstiečių ir žaliųjų sąjungos, ne tiktai ministro pirmininko asmeniškai, bet ir kitų jėgų. Tačiau situacija buvo tokia, kad tie siekiai <...> dažnai tuo ir pasibaigdavo. O šitoje vietoje mes labai aiškiai ir konkrečiai sakom ir ieškome sprendimų, kaip tuos rinkiminius pažadus paversti realiais darbais, tam, kad tie kiekiai iš tikrųjų mažėtų Vilniuje.“
Premjero patarėjas apie tai pasakojo ir vėliau.
LRT radijo laidoje „60 minučių“ S.Malinauskas nedviprasmiškai leido suprasti, kad per susitikimą su „Lietuvos energijos“ vadovu buvo pasiektas susitarimas dėl deginamų atliekų kiekio: „Ir jie („Lietuvos energija“, – 15min) pasakė: gerai, mes įdėsim papildomus filtrus, gyventojams garantuosim didesnį ekologinį saugumą, mes sumažinsim atliekų deginimo kiekį.“
Realybė yra kitokia.
Iš tikrųjų pati Vyriausybė uždavė klausimų „Lietuvos energijai“ apie statomas kogeneracines jėgaines. Vienas iš klausimų: ar galima Vilniaus jėgainės projektą modifikuoti taip, jog nebūtų deginamos atliekos? Atsakymas buvo nedviprasmiškas: tokių galimybių nėra.
Atsakydama į 15min klausimus „Lietuvos energija“ teigė, esą tada premjerui pristatė „technines-organizacines galimybes esant poreikiui, jei nebūtų pakankamo atliekų kiekio, per pusę sumažinti energijos gamybą iš atliekų Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje“.
„Jokių kitų įsipareigojimų ar sprendimų nebuvo priimta“, – rašė „Lietuvos energija“.
Paklausėme, ar Vilniaus kogeneracinė jėgainė veiks pilnu pajėgumu, jeigu užteks atliekų, atsakymas buvo: „Taip, jei bus pakankamas atliekų kiekis, jėgainė veiks pilnu pajėgumu.“
Kitaip tariant, iš tikrųjų nėra plano Vilniaus jėgainėje deginti perpus mažiau atliekų, kaip buvo teigiama viešojoje erdvėje.
Tai susiję su kita abejotina žinia, paskleista per birželio 13-osios spaudos konferenciją. Politikams prabilus apie tariamą degintinų atliekų kiekio mažinimą Vilniuje, žurnalistai paklausė: kur bus dedamos tos nesudegintos atliekos? Į tai aplinkos ministras Kęstutis Navickas atsakė pasvarstymu, esą komunalinės atliekos galėtų būti vežamos į Kauną.
Iš tikrųjų tokio plano nėra ir, panašu, taip nebus daroma. Tačiau kai per tą pačią spaudos konferenciją žurnalistai uždavė papildomų klausimų apie tariamą atliekų vežimą iš Vilniaus į Kauną, nė vienas politikas to taip ir nepaaiškino.
2. Susitarta dėl papildomų filtrų
Per tą pačią birželio 13-osios spaudos konferenciją Vyriausybėje buvo paskleista dar viena žinia, kuri kelia abejonių – esą Vyriausybė ir „Lietuvos energija“ susitarė, jog statomose kogeneracinėse jėgainėse bus sumontuoti papildomi filtrai, kurie 2,5 karto sumažins aplinkos taršą.
Štai ką per spaudos konferenciją sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius D.Maikštėnas: „Mes papildomai investuosime tam, kad dar 2,5 karto sumažintume atliekų išmetimo į atmosferą kiekį. Tas bus padaryta mūsų sąskaita.“
Pasisakė ir konferencijoje kalbėjęs premjero patarėjas S.Malinauskas: „Iš tikrųjų mes matome pakankamai aiškų planą ir galimybę kaip pasiekti, kad bent per pusę mažėtų atliekų deginimas, bent 2,5 kartus didėtų aplinkosauginiai standartai, maža to, ateityje galbūt išvis atliekų deginimą pakeičiant biokuru.“
Po savaitės Seime apie tai kalbėjo ir pats premjeras S.Skvernelis. Jis pasakojo, esą jo abejonės dėl taršos vis dar nėra išsklaidytos: „Juolabiau, kad išgirdau iš „Lietuvos energijos“ vadovo patikinimą, kad dar papildomai investuojama į saugumą, dar 2,5 karto mažinant kenksmingų medžiagų išmetimą. Tai kyla irgi klausimas: be to 2,5 karto sumažinimo, koks yra poveikis? Kodėl tas mažinimas yra tik Vilniuje, o Klaipėdoje nėra, kur irgi tokia gamykla yra?“
Tikroji padėtis yra šiek tiek kitokia.
Viena vertus, „Lietuvos energija“ savo statomose kogeneracinėse jėgainėse išties numatė papildomus technologinius sprendimus, kurie užtikrins mažesnes azoto oksidų emisijas – kiekis sumažės nuo 200 iki 80-90 mg/nm3.
Kita vertus, šių sprendimų buvo ieškoma nuo 2017-ųjų pradžios, o praėjusių metų pabaigoje jau buvo susitarta su įrangos gamintojais.
Paprastai tariant, per 2018-ųjų birželį įvykusį susitikimą Vyriausybėje jokie nauji sprendimai nebuvo priimti ir nebuvo jokių naujų įsipareigojimų.
3. „Danpower Baltic“ taikos sutartis sudaryta su vokiečių investuotojais
Kita tema – Vyriausybės patvirtinta taikos sutartis su įmone „Danpower Baltic“. Vyriausybė sudarė taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių verslu, tačiau nuolatos komunikavo ir vis dar komunikuoja apie tai, kad taikiai susitarė tik su vokiečių investuotojais, neminėdama lietuviškos šio verslo pusės.
„Tame tarpe procese dalyvauja Vokietijos investuotojas, kas tie kiti akcininkai, man nei šilta, nei šalta, – Seime gegužės mėnesį kalbėjo S. Skvernelis.
Panašius žodžius apie derybas su vokiečių investuotojais kartotojo ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. O Energetikos ministerijos platintuose pranešimuose visuomet buvo rašoma, kad „ministerija sudarė taikos sutartį su Vokietijos kompanija „Danpower“.“
Tai nėra visa tiesa.
Energetikos ministerija savo oficialiuose pranešimuose neminėjo ir iki dabar nemini fakto, kad taikos sutartis buvo sudaryta tarp trijų šalių: Lietuvos Respublikos, Vokietijos įmonės „Danpower GmbH“ ir lietuviškos bendrovės „Danpower Baltic“.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų iš tiesų valdo ta pati Vokietijos įmonė „Danpower“, bet likę 50 proc. akcijų priklauso Lietuvos verslininkams Artūrui Rakauskui, Augustinui Rakauskui, Alvydui Žaboliui.
15min neseniai išsiaiškino, jog būtent Lietuvos verslininkų pusė buvo tiesiogiai finansiškai suinteresuota siekti susitarimo su valstybe, mat taikos sutartis didelius pinigus pirmiausiai atneš jiems, o ne Vokietijos investuotojams. 2,4 mln. eurų už akcijų pardavimą Kauno elektrinėje būtų papildomai sumokėti lietuvių valdomai bendrovei, jei verslininkai gautų skatinamąjį elektros supirkimo tarifą.
4. S.Skvernelis nesusitiko su „Danpower“ atstovais
Premjero patarėjas S.Malinauskas yra viešai sakęs, jog ministras pirmininkas nesusitiko su „Danpower“ atstovais, o susitikimai su Rakauskais vyko seniai, kai S.Skvernelis dar nebuvo premjeru. Rakauskai yra vieni iš „Danpower Baltic“ akcininkų.
„Saulius Skvernelis šitoje istorijoje niekada nesusitiko nei su „Danpower“ atstovais, nei su Rakauskais. <...> Aš einu pas premjerą, sakau: ar jūs pažįstate ponus Rakauskus? Jis sako: pažįstu ir vieną, ir kitą, mes susitikome kelis kartus oficialiai, kai aš buvau policijos pareigūnas, mes jokių neformalių ryšių niekada, jokių draugystės ryšių nepalaikom, niekada nesam jokioje neformalioje aplinkoje susitikę ir aš net nepamenu, kada mes paskutinį kartą susitikom“, – „Žinių radijo“ eteryje gegužės mėnesį kalbėjo S.Malinauskas.
Vėliau, gegužės mėnesio pabaigoje S.Skvernelis viešoje spaudos konferencijoje prisiminė susitikęs su Artūru Rakausku ir priešrinkiminiu laikotarpiu. Premjeras teigė jokių draugiškų santykių su verslininku nepalaikantis, su juo bendravęs apie švietimą, emigraciją ir sąžiningą konkurenciją.
„Taip, tą žmogų pažįstu, daug metų pažįstu, susitinkam į tris, į keturis metus kartą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
15min kreipėsi į premjero atstovus ir klausė, ar jis buvo susitikęs su Rakauskais, tuomet, kai jau ėjo ministro pirmininko pareigas. S.Skvernelis 15min atsakė, kad 2017-ųjų vasarį Vyriausybės rūmuose jis dar kartą susitiko su Artūru Rakausku. Šis susitikimas nebuvo fiksuotas oficialioje darbotvarkėje. Premjeras teigė su verslininku nekalbėjęs apie „Danpower“ reikalus, o bendravęs apie švietimą ir emigraciją. 15min paklaustas, ar su „Danpower Baltic“ akcininku kalbėjo apie valstybines atliekų deginimo jėgaines, S.Skvernelis į šį klausimą neatsakė.
Nepaisant to, premjero patarėjas S.Malinauskas ir toliau kartoja, kad premjeras nebuvo susitikęs su „Danpower“ atstovais: „Skvernelis niekada nesusitikinėjo su „Danpower'iu“, skirtingai negu su „Fortum'u“ ir netgi buvo Suomijoje“, – LRT radijo eteryje liepos viduryje sakė S.Malinauskas.
5. Teismas patvirtino, kad taikos sutartis – teisingas žingsnis
15min paskelbus žurnalistinį tyrimą apie S.Skvernelio Vyriausybės patvirtintą taikos sutartį su „Danpower Baltic“ ir tai, kad taikos sutartimi galima suabejoti, netrukus politikai ir jų atstovai ėmė komentuoti, kad visas abejones jau išsklaidė teismas. Bet taip kalbėdami jie paskubėjo.
Vyriausybei patvirtinus pagrindinę taikos sutartį tarp valstybės ir įmonės „Danpower Baltic“, teismui yra teikiamos atskiros sutartys kiekvienoje byloje, jų yra ne viena. Ant pagrindinės taikos sutarties yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno parašas.
Anksčiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejose bylose dėl leidimo „Danpower Baltic“ vystyti elektrinės projektą Kaune sustabdymo ir dėl jo panaikinimo taikos sutartis patvirtino. Būtent tada politikai teigė, kad abejonės jau išsklaidytos, o teismo sprendimai reiškia, kad taikos sutartis buvo teisingas sprendimas.
„Teismo pritarimas šiai taikai yra kertinis ir tai tik patvirtina, kad mūsų sprendimas ieškoti taikaus ginčo sprendimo bei sudaryta taikos sutartis su investuotojais yra teisingas žingsnis“, – gegužės mėnesį išplatintame pranešime spaudai cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Realybė kitokia. Ministras komentavo šias aplinkybes nesulaukęs galutinių teismų sprendimų visose bylose.
Prieš kelias savaites Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepatvirtino esminės taikos sutarties tarp „Danpower Baltic“ įmonės ir Valstybinės energetikos inspekcijos, kuria bendrovės elektrinei Kaune galėjo būti suteiktas skatinamasis elektros supirkimo tarifas. Taip verslininkams būtų atitekę 18-25 mln. eurų per 12 metų iš visų elektros vartotojų kišenės.
Teismas konstatavo negalintis vienareikšmiškai pasakyti, ar verslininkų siekiamas skatinamasis elektros supirkimo tarifas nepažeis viešojo intereso.
Po tokio teismo sprendimo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas sakė: „Teismo sprendimus reikia gerbti ir tai yra tarpinis elementas.“
