„Jungtinėje Karalystėje paskiepytų dviem dozėmis nuo COVID-19 ir susirgusiųjų grupėje mirštamumas buvo 8,45 karto didesnis negu nepaskiepytų ir susirgusiųjų“, – socialinio tinklo įraše teigia parlamentaras.
Ir pateikia skaičiavimą:
„Iš 7235 paskiepytų ir susirgusiųjų mirė 50, o iš 53822 nepaskiepytų mirė 44“.
Tokią skaičiavimo metodiką sukritikavęs V.Zemlys-Balevičius sako, kad Seimo narys suklydo – norint įvertinti realią situaciją reikėtų skaičiuoti santykį tarp visų – vakcinuotų ir nevakcinuotų – susirgusių asmenų, o, be to, – atsižvelgti į jų amžių.
„Jis paima sergančių skaičių ir tada žiūri, koks skaičius tarp sergančių yra vakcinuotų. Tačiau vakcina suteikia apsaugą ir nemažai pasiskiepijusių asmenų tiesiog nesusirgo ir neatsidūrė ligoninėse.
Seimo narys sąlyginę tikimybę skaičiuoja neteisingai, nes ji neparodo, kokia rizika yra susirgti būnant vakcinuotam ir nevakcinuotam“, – dėl ko A.Gedvilo skaičiavimai nėra tikslūs paaiškina duomenų mokslininkas.
Skaičiavimo klaida
„Skaičiuojant paprastai turėtume sudaryti trupmeną – viršuje įrašyti, kiek yra susirgusių vakcinuotų, o vardiklyje – kiek apskritai yra vakcinuotų asmenų Anglijoje.
Analogiškai reikėtų sudaryti trupmeną nevakcinuotų asmenų bendro skaičiaus ir susirgusių. Tuomet būtų galima palyginti rizikas“, – sako duomenų mokslininkas.
„Tai paplitusi klasikinė klaida – lyginti tikimybes, kuomet yra sumaišomos sąlygos“, – A.Gedvilo skaičiavimus vertina mokslininkas.
Populiari melagiena
Duomenys, kuriais remiantis A.Gedvilas atliko skaičiavimus, paskelbti Anglijos visuomenės sveikatos biuro (AVSB) – angliškai Public Health England (PHE) – ataskaitoje.
Vienoje šio dokumento lentelėje, pateikiami skaičiai rodo, kiek tarp užsikrėtusių naująja delta atmaina pacientų, kuriems prireikė medicininės pagalbos arba juos ištiko mirtis, buvo paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų.
Ši lentelė tapo tikru skiepų priešininkų „arkliuku“ ir žaibiškai išplito įvairių šalių informacinėse erdvėse.
Panašius skaičiavimus, kaip A.Gedvilas, atliko daugybė socialinių tinklų vartotojų.
Tokius neteisingus skaičiavimus paneigė nepriklausomi faktų tikrintojai iš tokių agentūrų kaip „Reuters“ (čia) ir AP (čia).
Atskleidė ne visus duomenis
Visų pirma, pateikdamas skaičiavimus, Seimo narys nenurodė bendro užsikrėtusiųjų skaičiaus.
Ataskaitoje nurodoma, kad nuo vasario 1 iki birželio 21 dienos Anglijoje buvo užfiksuoti 92 029 pavojingosios koronaviruso delta atmainos atvejai.
Iš šio skaičiaus susirgusių, 53 822 asmenys buvo nepaskiepyti, o 7 235 gavo abi skiepo dozes.
Anglijos visuomenės sveikatos biuro pateikti skaičiai rodo, kad iš šių susirgimų per 28 dienas nuo teigiamo testo rezultato mirė 44 nevakcinuoti asmenys ir 50 pilnai paskiepytų.
Kai kurie manipuliuojantys skaičiais interneto vartotojai puolė tvirtinti, kad pasiskiepijusių dvejomis dozėmis tikimybė mirti net 745 procentais didesnė nei nevakcinuotų.
Tai nėra tiesa.
Visų pirma, dėl to, kad skaičiuojant tokiu būdu nėra atsižvelgiama į vakcinuotos populiacijos skaičių, tai yra į skaičiavimą neįtraukiami visi, kurie galėjo susirgti koronavirusu, tačiau liko sveiki, nes buvo pasiskiepiję.
Veiksmingai apsaugo nuo hospitalizacijos
Ataskaitos pateikimo metu, daugiau nei 34,9 mln. žmonių Jungtinėje Karalystėje buvo visiškai pasiskiepiję nuo COVID-19, tai sudaro 66 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Iš jų 29,3 mln. yra Anglijos gyventojai.
45,9 mln. suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų, tai yra net 87 proc. yra paskiepyti bent viena doze. 38,5 mln. jų gyvena Anglijoje.
Analizuojant šiuos skaičius taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiausiai vakcinas gavo pažeidžiamiausių grupių atstovai – senjorai ir rimtų gretutinių ligų turintys asmenys.
V.Zemlys-Balevičius paaiškina: mirčių gali pasitaikyti ir tarp paskiepytų asmenų, nes vakcina neduoda šimtaprocentinės garantijos, o su amžiumi silpsta žmonių imunitetas, gebėjimas įveikti koronavirusą.
„Tik pasiskiepijusių tikimybė susirgti dešimtis kartų mažesnė“, – priduria mokslininkas.
Organizacija, kurios ataskaita savo skaičiavimuose remiasi A.Gedvilas, birželį pasidalijo dar viena analize.
Anglijos visuomenės sveikatos biuro pateikti duomenys rodo, kad dvi „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ vakcinų dozės itin veiksmingai apsaugo nuo hospitalizacijos užsikrėtus delta atmaina.
Buvo apskaičiuota, kad „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos 92 proc. veiksmingos nuo hospitalizacijos, o „Pfizer“ – 96 proc.
Pateikiame Seimo nario A.Gedvilo komentarą. Kalba netaisyta.
O duomenų mokslininkai turi skaičius, kiek pasiskiepijusių asmenų nesusirgo?
Kiek man yra žinoma, tai vakcinos tebėra klinikinių tyrimų stadijoje, joms suteikta tik sąlyginė registracija ir apibendrintų duomenų iš principo nėra ir negali būti.
Pvz. Comirnaty vakcinos charakteristikų santraukoje teigiama: „Siekiant patvirtinti Comirnaty veiksmingumą ir saugumą, registruotojas pateikia atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, stebėtojo atžvilgiu koduoto tyrimo C4591001 galutinę klinikinio tyrimo ataskaitą 2023 m. gruodžio mėn.“
Esant dabartinei situacijai atsiranda labai daug prieštaringos informacijos šaltinių ir žmonės yra pasimetę.
Akivaizdu, kad gauti objektyvią informaciją apie pandemiją ir vakcinų veiksmingumą yra labai sudėtinga, mano tikslas – pateikti žmonėms informaciją, kurios jie negalėtų gauti iš kitų šaltinių ir tokiu būdu praplėsti jų dabartinės situacijos suvokimo lygį, kad jie galėtų patys, savarankiškai priiminėti sprendimus.
Jeigu klysiu arba padarysiu klaidų, nesigėdysiu tai pripažinti.
Kol kas žmonėms pateikiamas tik vienas pasirinkimas – skiepykis arba būsi uždarytas.
Aš manau, kad turime ieškoti alternatyvų, nes naudotis skiepais nuo COVID visą likusį žmonijos egzistavimo laiką būtų neprotinga.
Akivaizdu, kad turime ieškoti kitų pandemijos suvaldymo būdų ir galimybių toliau gyventi kartu su virusu, kaip tai daro mūsų kolegos švedai, danai.
Niekada neneigiau viruso egzistavimo, esu ne prieš skiepus, o prieš segregaciją, diskriminaciją, žmogaus teises pažeidžiančius priimamus teisės aktus, todėl ir prieš priverstinį vakcinavimą. Vakcinavimas turi būti atliekamas tik laisvu žmogaus sutikimu.
Statistika tuo ir žavinga, kad tai yra tik skaičiai, o jų interpretavimas gali būti vienoks ir kitoks. Panašiai, kaip su puse stiklinės. Vieniems ji pusiau pilna, kitiems – pusiau tuščia.
Diskusijoms ir argumentams ribų nėra. Savo įraše apsibrėžiau tuo, kas man tuo metu atrodė aktualu.
Duomenų analitikai mato kitas alternatyvas? Puiku. Toks ir yra jų darbas – matyti, gilintis, analizuoti, kelti klausimus.
Aš turiu jiems ir daugiau klausimų – kiek mirusių žmonių yra po vakcinos praėjus 4 savaitėms? Jie man neatsako. Tai taip pat puiku.
Vieni kitiems padedame gilinti žinias. Tokį procesą net pavadinčiau progresyviu. Nors, atvirai kalbant, man net nejauku matyti, kaip Statistikos departamentas diskredituoja savo vardą, na, bet tikėkimės, kad viskas tik į gerą ir jie iš savo klaidų taip pat padarys išvadas ir pagerins savo veiklos kokybę.
Puiku, kad duomenų analitikai, perskaitę žodį „tikimybė“, jį sieja su tikimybių teorija, tačiau kai atsiverčiu žodyną, žodis „tikimybė“ aiškinamas ir kaip galimybė, tikėtinumas, tad kritikos savo atžvilgiu niekaip negaliu prisiimti.
O dėl vakcinos efektyvumo, ne tik man kyla pagrįstų klausimų į kuriuos turėsime rasti atsakymus tik kartu su duomenų analitikais.
Štai prieš kelias dienas CDC paskelbė, kad JAV piliečiai vengtų vykti į Izraelį dėl labai aukšto Covid-19 protrūkio (paskelbtas 4, aukščiausias įmanomas, pavojaus lygis), nors žmonės ten vakcinuojami jau trečia vakcina.
Priminsiu, kad Izraelyje pilnai vakcinuotų asmenų skaičius yra 62 proc., o iš beveik 4000 per parą naujai užsikrėtusiųjų apie 50 proc. žmonių būna skiepyti.
Tenka girdėti, kad ir virusas „mutuoja į atmainas“ todėl, kad daug vakcinuojame, o virusas tiesiog ieško būdų „kaip išgyventi“.
Su virusu gyvensime ilgai, tad visiems linkiu ne skaldytis, o telktis, nes tik kartu galime pasiekti tikslą.
15min vertinimu, A.Gedvilo teiginys, kad paskiepytų susirgusių tikimybė mirti didesnė, neatitinka tiesos.
Norint palyginti skiepytų ir neskiepytų asmenų mirtingumą, reikėtų nevakcinuotų mirusių asmenų skaičių dalinti iš viso nevakcinuotų asmenų skaičiaus Anglijoje, analogiškai apskaičiuojant santykį visų vakcinuotų asmenų.
Pateikdamas skaičiavimus A.Gedvilas nepamini kitų svarbių rodiklių – mirusių vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų amžiaus, susirgimo laikotarpio ir panašiai.
Taip pat A.Gedvilas nemini, kad skaičiuojama tik delta atmainos atvejų statistika, nepateikia, kad iš 92 029 susirgusių Anglijoje, 53 822 asmenys buvo nepaskiepyti, o 7 235 gavo abi skiepo dozes.
Taigi, didžioji dauguma susirgusių asmenų, kuriems prireikė hospitalizacijos, buvo nevakcinuoti.