Apie esą gerokai pabrangusias vokiškas haubicas A.Juozaitis kalbėjo per balandžio 18 dieną vykusius LRT ir Vyriausiosios rinkimų komisijos rengtus kandidatų į prezidentus debatus.
Atsakydamas į klausimą apie tai, kokie Lietuvos veiksmai turėtų didinti JAV ryžtą ginti mūsų šalį, jis prabilo ne tik apie tai.
Juokingas pasirinkimas
A.Juozaitis aiškino, kad mums būtina stiprinti specialiųjų operacijų pajėgas.
„Nes tai, kas dabar daroma po įsipareigojimų skraiste, dažnai primena ne tik išlaidavimą, bet ir nusikaltimą. Būsiu konkretus – iš Vokietijos nusipirktos haubicos, kurios nežinia kokios paskirties dabar galėtų būti kare naudojamos. Sumokėta už jas su transportavimo technika evakuacine 130 milijonų už keliolika haubicų.
Ir kam jos reikalingos, kai karas nebus su haubicomis šiuo metu. Ir apskritai kalbame apie elektroninius dalykus. Juokas. Pinigų įsisavinimas, 2 procentai – ne daugiau“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.
Iš Vokietijos perkamos haubicos, anot A.Juozaičio, turėjo kainuoti dešimteriopai mažiau.
„Tos šventosios haubicos turėjo kainuoti dešimteriopai pigiau. Ir tai buvo užplanuota. O paskui kaina išaugo dešimt kartų“, – tvirtino jis.
Tos šventosios haubicos turėjo kainuoti dešimteriopai pigiau. Ir tai buvo užplanuota.
Į tokius konkurento prezidento rinkimuose žodžius sureagavo Gitanas Nausėda.
„Paklausykite, nepaverskime diskusijos klounada. Apie ką jūs, ponas A.Juozaiti, kalbate? Apie kokias dešimteriopas sumas? Jūs pasidomėkite informacija, apie kurią jūs kalbate. Juokinga“, – pasipiktino jis.
Rėmėsi „patikimais šaltiniais“
15min paprašė A.Juozaičio patikslinti, iš kur gautais skaičiais ir kokia informacija jis rėmėsi teigdamas, kad haubicos kainavo dešimteriopai daugiau nei planuota. Jis tvirtino, kad tai – šaltinių duomenys.
„Informacija apie haubicų pirkimo peripetijas buvo gauta iš patikimų šaltinių Krašto apsaugos ministerijoje. Informacijos šaltiniai nepageidauja būti viešinami“, – tikino A.Juozaitis.
Informacijos šaltiniai nepageidauja būti viešinami.
130 mln. eurų neišleido
Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pateiktais duomenimis, 21 vienetas sandėliuose esančių nenaujų haubicų buvo įsigyta pagal 2015 metų Vokietijos Gynybos ministerijos ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos susitarimą.
„Šiuo susitarimu be jau įvardytų haubicų papildomai buvo įsigyti 36 transporto vienetai: 26 vienetai vadovavimo ir valdymo šarvuočiai M577, 10 vienetų evakuacinių tankų BPz2, taip pat kitos įrangos ir priedų. Bendra sutarties vertė – 19,6 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)“, – teigiama 15min pateiktame atsakyme.
Į klausimą, ar galutinė pirkimo suma („haubicų su transportavimo evakuacine technika“) sieks 130 mln. eurų, kaip nurodė A. Juozaitis, Gynybos resursų agentūros ir Lietuvos kariuomenės atstovai atsakė, kad ne.
„Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumų stiprinimo projektui iki 2019 metų buvo suplanuota skirti apie 58 mln. eurų. Iš šios sumos už naudotas haubicas ir kitą įrangą (53 technikos vienetus) 2015 metais sumokėta 19,6 mln. eurų su PVM.
Likusios lėšos skiriamos technikos modernizavimui, mūšio valdymo sistemų montavimui, ryšių ir vadovavimo priemonėms, personalo apmokymui ir karinės infrastruktūros, skirtos haubicoms, pritaikymui“, – pažymėjo jie.
Taip pat akcentuojama, kad naudotų haubicų iš Vokietijos pirkimas nepabrango. Pagal sutartį sumokėta buvo iš karto.
Haubicos yra reikalingos
A.Juozaičiui kritikuojant, esą haubicos nereikalingos, jam primenama Lietuvos karinė doktrina, sakanti, kad kariuomenė veiksmingiausiu laiko manevrinį kariavimą ir juo remiasi numatydama ir įgyvendindama operacinę veiklą – planuodama taktinį pajėgų, junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų panaudojimą.
„Brigada yra taktinio lygmens karinis vienetas, gebantis vykdyti sujungtų ginklų mūšį, kurio viena iš sudėtinių kovinių funkcijų yra – artimoji parama netiesiogine ugnimi. Tai atlieka brigados organinė artilerija, artilerijos batalionas.
Šis vienetas yra brigados vado įrankis, leidžiantis naikinti priešą bet kuriomis oro sąlygomis bet kuriuo paros laiku ir dideliu atstumu“, – sakoma Gynybos resursų agentūros ir kariuomenės atsakymuose.
2015 metais, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę padėtį ir Gruzijos bei Ukrainos karų patirtį, efektyvus netiesioginės artilerijos ugnies paramos pajėgumo vystymas Lietuvos kariuomenės manevriniams vienetams tapo vienu prioritetų.
Esą sprendžiant šią problemą, buvo svarstomi keli Lietuvos kariuomenės operacinius reikalavimus atitinkantys ir rinkoje esantys naudotų savaeigių haubicų variantai.
Aiškinama, kad po rinkos analizės buvo kreiptasi į Lietuvos sąjungininkę Vokietiją dėl bene moderniausių pasaulyje jos gamybos savaeigių haubicų ir buvo sulaukta ekonomiškai palankaus pasiūlymo dėl naudotų savaeigių haubicų įsigijimo.
„Konflikto Ukrainos Rytuose metu priešininko taktika pasižymėjo intensyviu artilerijos sistemų iš didelio atstumo naudojimu prieš Ukrainos karius. Vertinant atstumą, kurio reikia atremti tokioms artilerijos sistemoms arba atgrasyti nuo jų panaudojimo prieš mūsų karius, poreikis įsigyti haubicas, galinčias šaudyti žymiai toliau nei 11 km, yra. Todėl savaeigė artilerijos sistema, turinti didelę ugnies galią, gerą pravažumą ir galinti greitai užtikrinti paramą ugnimi beveik bet kurioje vietovėje, stiprina tiek Lietuvos gynybos sistemą, tiek įsipareigojimus NATO.
Iki haubicų įsigijimo ir paruošimo naudojimui, Lietuvos kariuomenėje esančios 105 mm haubicos galėjo naikinti taikinius maždaug 11 kilometrų atstumu, o su savaeigėmis haubicomis PzH2000 efektyvaus šūvio nuotolis padidėja iki 40 kilometrų“, – nurodo Gynybos resursų agentūros ir kariuomenės atstovai.
Savaeigė artilerijos sistema, turinti didelę ugnies galią, gerą pravažumą ir galinti greitai užtikrinti paramą ugnimi beveik bet kurioje vietovėje, stiprina tiek Lietuvos gynybos sistemą, tiek įsipareigojimus NATO.
15min nustatė, kad A.Juozaičio teiginiai apie 130 mln. eurų su „transportavimo technika evakuacine“ kainavusias vokiškas haubicas yra neteisingi. Atsakingos institucijos nurodė, kad naudotos haubicos ir kita technika 2015 metais įsigyti už 19,6 mln. eurų su PVM.
Nors bendrai Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumų stiprinimo projektui iki 2019 metų buvo suplanuota skirti apie 58 mln. eurų, ši suma taip pat tolima nuo A.Juozaičio minėtų 130 mln. eurų.
Taip pat kandidatas į prezidentus buvo neteisus teigdamas, kad haubicos pabrango dešimteriopai nuo to, kas planuota. Gynybos resursų agentūra ir kariuomenė patikino, kad pirkimas nepabrango, už įsigytą karinę techniką ir įrangą buvo atsiskaityta iš karto.
Be to, kariuomenės atstovai paneigė A.Juozaičio žodžius, esą haubicos Lietuvai nėra reikalingos. Atsižvelgiant į Rusijos agresiją patiriančių Ukrainos ir Sakartvelo patirtį, efektyvus netiesioginės artilerijos ugnies paramos pajėgumo vystymas yra vienas mūsų kariuomenės prioritetų.