„Blogiausios prognozės pildosi. Vadybiniais sprendimais gyręsis ministras paliko ligoninę likimo valiai. Ne tik ligoninę, bet ir šiauliečius bei visus regiono gyventojus.
Vien šiandien ligoninėje du anesteziologai-reanimatologai pateikė prašymus dėl išėjimo iš darbo.
Nuo spalio 1 dienos iš 50 etatų bus užimti tik 38. Ir visa tai vyksta, kai COVID situacija prastėja, o be anesteziologų-reanimatologų ligoninėje paralyžuojamos daugybė sričių“, – feisbuko paskyroje išplatintoje žinutėje rašė A.Veryga.
Ligoninės pateikti skaičiai skiriasi
Ligoninė situaciją aiškina kiek kitaip.
Šiaulių ligoninės Žmogiškųjų išteklių skyriaus duomenimis, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre patvirtinta 50,25 gydytojų anesteziologų reanimatologų etatų, užimti 40,25 etatai, gydytojų rezidentų – 3,25 etato, gydytojo kardiologo – 0,75 etato. Iš viso – 44,25 gydytojų etatų.
Ligoninė patikslino ir buvusio ministro pareiškimą dėl išėjusių iš darbo gydytojų.
„Šiuo metu Ligoninės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius gavo du anesteziologų reanimatologų prašymus. Vienas dėl atstatydinimo, antras – dėl darbo krūvio mažinimo.
Anesteziologas reanimatologas, parašęs pareiškimą dėl atsistatydinimo, atsiėmė pareiškimą ir lieka darbe.
Naujuoju centro vadovu atvyko dirbti anesteziologas reanimatologas Jonas Lazauskas, tad gretos sustiprėjo“, – rašoma ligoninės pateiktame komentare.
Restruktūrizacija – A.Verygos valdymo laikais
Buvęs sveikatos apsaugos ministras „Facebook“ įraše pažėrė kritikos ir dėl padėties Šiaulių ligoninės skubiosios pagalbos skyriuje.
Tačiau gali būti, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta pertvarka, įgyvendinta dar 2019 metais.
„Skubios pagalbos skyriuje iš chirurgų poste iš 11,5 etatų užimti tik 2,5, t.y. 9 laisvi“, – socialiniame tinkle bedė pirštu eksministras.
Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija turi tam paaiškinimą. Jos teigimu, iki 2019 metų rugsėjo pabaigos chirurginio profilio paslaugų teikimui šiame skyriuje buvo patvirtinti 4 gydytojų chirurgų etatai, abdominalinės chirurgijos gydytojų 1,25 etato, iš viso chirurginio profilio paslaugų teikimui patvirtinta 5,25 etatai.
Tuomet buvo įvykdyti struktūriniai pokyčiai, kuriuos, pasak ligoninės administracijos, iniciavo tuometinis Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas Marius Ellikas, ir skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas, tuomet dirbęs ir Vidaus kontrolės grupės vadovu.
Ligoninės administracijos teigimu, įvykdžius šiuos pokyčius nuo 2019 spalio buvo atleisti kai kurie gydytojai chirurgai ir Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje chirurginio profilio paslaugų teikimui buvo patvirtinta: gydytojo chirurgo 2,75 etato, abdominalinės chirurgijos gydytojo 1,25 etato, skubiosios medicinos gydytojo 1,25 etato.
Taigi ne 11,5, kaip rašė A.Veryga, bet 5,25 etato.
„Universitete įgiję skubiosios medicinos gydytojo specialybę jauni gydytojai garantavo, kad pajėgs patys teikti skubią pagalbą chirurginio profilio pacientams, kaip ir numato skubiosios medicinos pagalbos gydytojo medicinos norma, ir specialistų chirurgų pagalbos šiame skyriuje nebereikės.
Tačiau minėta restruktūrizacija nepavyko, abu jauni gydytojai nutraukė darbo sutartis“, – rašoma 15min pateiktame ligoninės atsakyme.
Dėl šiuo metu užimtų etatų skaičiaus pasitvirtino A.Verygos pateikta informacija – skyriuje užimta 2,5 gydytojo chirurgo etatų.
Ligoninė informuoja, kad šiuo metu atliekami struktūriniai pokyčiai, kad Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbę gydytojai chirurgai būtų grąžinti.
„Chirurgijos pagalbą čia teikia chirurgijos stacionaro gydytojai, todėl pacientai gauna kvalifikuotą ir savalaikę chirurgijos pagalbą.
Ligoninė laikosi pozicijos, kad kvalifikuotesnę chirurgijos pagalbą teikia gydytojas specialistas chirurgas, o ne skubiosios medicinos pagalbos gydytojas“, – akcentuojama ligoninės pateiktame atsakyme.
Eilės pas gydytojus – ne tik ligoninės bėda
Socialiniuose tinkluose kritikuodamas ligoninę A.Veryga rašė apie milžiniškas eiles konsultacijų poliklinikoje.
„Kolonoskopijos laukia 100, gastrofibroskopijos 300 pacientų. Skausmo medikų pagalbos laukti reikės iki 6 mėnesių, traumatologų 2-3 mėnesių, protezavimui registruojama tik vasario – kovo mėnesiui, ginekologo – 3 mėnesius“, – piktinosi buvęs ministras.
Ligoninė nurodo, kad eilės Diagnostikos centro Konsultacijų poliklinikos pas tos pačios specializacijos gydytojus yra labai skirtingos – kai kurios susidaro dėl to, kad pacientai turi galimybę rinktis konkretų specialistą.
Pavyzdžiui, pas gydytojus akušerius – ginekologus galima registruotis ir po dviejų savaičių, ir po mėnesio.
„Skausmo gydymo pagalbos pacientai laukia ilgose eilėse visose šalies gydymo įstaigose, ne tik Šiauliuose.
Taip yra ir todėl, kad šią paslaugą teikiantys anesteziologų reanimatologų poreikis pastaruoju metu labai išaugęs COVID-19 intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose gydomi ypač sunkios būklės ligoniai“, – rašoma ligoninės pateiktame paaiškinime.
„Ortopedijos traumatologijos centro Protezavimo padalinio specialistų registruojama eilė priklauso nuo Teritorinės ligonių kasos teikiamų protezų kiekio.
Šiuo metu paskutinis pacientas protezo keitimo operacijai yra užregistruotas lapkričio mėnesio 22 dienai“, – komentuojama 15min pateiktuose atsakymuose.
„Gastroskopijos procedūroms eilės laukia 338 pacientai. Tai – normali 5-6 savaičių pacientų eilė. Kolonoskopijos procedūros šiuo metu laukia 85 pacientai, kurių paskutinis lapkričio mėnesį“, – nurodoma ligoninės administracijos komentare.
Ligoninės administracija akcentuoja, kad COVID-19 situacija nesutrikdė Onkologijos klinikoje sėkmingai veikiančių „žaliųjų koridorių“ pacientams, kuriems įtariamas onkologinis susirgimas.
Gynė ligoninės vadovą
15min susisiekus su A.Veryga, jis tvirtino, kad pateiktus skaičius gavo iš ligoninės darbuotojų, tačiau atsisakė atskleisti iš kurių, nes, pasak jo, nepritarę buvusio ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atleidimui, jie „ir taip prisikentėjo“.
Buvusio ministro manymu, nušalinti ligoninės vadovą buvo A.Dulkio klaida.
„Tikrai jo nereikėjo atleidinėti. Dar galiu suprasti, kad ministras priėmė tokį sprendimą, tačiau jis turėjo turėti kažkokį planą. Priėmė sprendimą atvežti kažkokią gydytoją, kad ir kokia ji būtų gera ta ginekologė, į svetimą regioną visiškai nieko nežinančią apie įstaigą COVID-19 įkarštyje.
Įstaiga koordinuoja regiono lygio paslaugas ir ją va ten padėti vieną pačią, kad ji kažkokias problemas vadybines spręstų“, – stebėjosi A.Veryga.
Anot A.Verygos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai buvusiam ligoninės vadovui nepagrįsti.
„Gal aš subjektyvus esu, reikėtų jums pakalbinti vadovus kitų gydymo įstaigų, kas pažinojo R.Mažeiką kaip vadovą, tai turbūt paskutinis žmogus būtų, kur aš pagalvočiau, kad jis kažką darė nešvariai.
Aš kaip ministras būdavau dėl jo absoliučiai ramus“, – sakė parlamentaras.
A.Veryga pripažino, kad jam būtų sunku vertinti R.Mažeiką iš posto išvertusio skandalo dėl mobingo ligoninėje aplinkybes.
„Aš jį kaip vadovą tam tikrose situacijose galiu suprasti. Pagrindinis vadovas turi tarpinės grandies vadovus, kurie yra atsakingi už padalinių veiklą. Tai, kai tu esi pagrindinis vadovas, stengiesi juos palaikyti ypatingai, jei jie daro pertvarkas, vyksta sudėtingi restruktūrizacijos dalykai.
Matyt kažkas panašaus vyko ir jis pasitikėjo tais tarpinės grandies vadovais. Gal kažkur per daug pasitikėjo“, – svarstė A.Veryga.
Jo manymu, iš R.Mažeikos padarius „atpirkimo ožį“ situacija dėl mobingo ligoninėje iš esmės nepasikeitė.
Nelaimės šleifas
Gegužės pradžioje visą Lietuvą sukrėtė tragedija, kuomet iš gyvenimo pasitrauke jauna Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė.
Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Po nelaimės imta kalbėti, kad medikė darbe patyrė mobingą, o neigiamu mikroklimatu darbo vietoje skundėsi ir kiti darbuotojai.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys tuomet nusprendė nušalinti iš pareigų ligoninės vadovą R.Mažeiką.
Laikinąja ligoninės administratore buvo paskirta medikė Česlova Špūrienė.
Kaip pasakojo 15min šaltiniai, netrukus po to savo noru ligoninę paliko dar keli medikai, buvę įvardyti potencialiais figūrantais tyrime dėl mobingo.
Šaltinių teigimu, padėtis įstaigoje išties pasitaisė – medikai išdrįso kreiptis į ministerijos sudarytos pokyčių grupės atstovus, teikė jiems savo pasiūlymus, išdrįso kalbėtis.
Psichologines problemas darbe į antrą planą nustūmė ir tai, kad vasaros metu, daliai medikų atostogaujant, juos reikėjo pavaduoti, tad krūviai išaugo taip, kad, pasak su 15min kalbėjusio mediko, „nebuvo laiko pagalvoti apie nieką kitą“.
„Žmonės išeina dėl visai kitų priežasčių, ne dėl mikroklimato darbe. Jie turbūt gauna geresnius pasiūlymus. Tų anesteziologų-reanimotologų visada trūko.
Pažiūrėkite, kokie atlyginimai, palyginus su Lietuvos atlyginimais. Pas mus labai mažai gydytojų dirba tik Šiaulių ligoninėje – visi turi papildomus darbus ir laksto per dvi, tris vietas, kad galėtų išmaitinti šeimas“, – kalbėjo Šiaulių ligoninėje dirbantis gydytojas.
Pasak mediko, tokia padėtis ligoninėje tęsiasi ne pirmus metus ir negalėtų būti siejama tik su A.Dulkio valdymo laikotarpiu inicijuotais pokyčiais.
Ligoninei reikia dėmesio
A.Veryga pasinaudojo proga ir apie situaciją Šiaulių ligoninėje sveikatos apsaugos ministro užklausė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.
„Kokių vadybinių sprendimų ketinate imtis sprendžiant susidariusią situaciją Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, kur jau pradeda trikti ir vėluoti paslaugų teikimas?“ – teiravosi politikas.
A.Dulkys sutiko, jog ligoninei Šiauliuose reikia papildomo dėmesio.
„Šiaulių regione, kaip ir Klaipėdos regione, taip, reikia to papildomo dėmesio. Be abejo, yra dirbama pagal tas praktikas, žiūrime, į kokias atramines ligonines galime atsiremti ir kaip galima tą darbą geriau organizuoti“, – komentavo ministras.
Komentuodamas A.Verygos raginimą prisiimti atsakomybę, A.Dulkys sakė, kad jo atsakomybės ribos – kur kas platesnės.
„Šiaulių ligoninėje tų specialistų visada trūko. Ir visada buvo etatų stoka, tačiau šiuo metu ten dirba komanda.
O atsakomybę tai aš noriu prisiimti apskritai už visą sveikatos apsaugos sistemą ir nesitaikstysiu jokiais argumentais nei su mobingu, nei su nepotizmu, nei su patyčiomis. Visiems vadovams bus tos pačios priemonės“, – griežtai kalbėjo ministras.
A.Dulkys atsakė ir į A.Verygos anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytą kritiką dėl Šiaulių ligoninės vadovo nušalinimo.
„Negalima prisidengti problemomis apskritai visoje sveikatos apsaugos sistemoje – tai visiškai nereiškia, kad prie tokių sąlygų gali dirbti vadovas, kuris toleruoja negerus antikorupcinius aspektus“, – sakė A.Dulkys.
Ministras prakalbo apie Šiaulių ligoninėje įgyvendinamas priemones ir užsiminė apie planuojamus pokyčius kitose šalies gydymo įstaigose.
„Ten yra nuolatinės priemonės ir dirba komanda ir patarėjai, ir psichikos sveikatos yra programos daromos – daugybė projektų yra užsukta. Tai tikrai. Bet ši ligoninė tėra viena iš ir mes tikrai judėsime kitur“, – ketvirtadienį kalbėjo A.Dulkys.
Apribojo paslaugų teikimą
Rugsėjo 10 diena Respublikinė Šiaulių ligoninė paskelbė dėl COVID-19 pacientų daugėjimo pradedanti riboti planines operacijas.
Ligoninė informavo, jog daugėjant šios ligos pacientų plečiami jiems skirti skyriai ir perorganizuojamas planinis darbas: laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos.
Pasak ligoninės, pacientai informuojami apie esamą situaciją ir laikinai atšauktas operacijas, procedūras.
Pasikeitus epidemiologinei situacijai, su jais bus susisiekta.
Visa kita pagalba Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams teikiama įprasta tvarka.
Šiuo metu COVID-19 infekcija sergantiems pacientams gydymo įstaigoje yra skirti trys skyriai.
„Specialistų poreikis, kurie turi dirbti tuose skyriuose – padauginome reanimacijos išteklius COVID-19 sergantiems pacientams, tai anesteziologų ir reanimatologų skaičius išlieka toks pat, poreikis – didesnis, o pacientų – daugėja“, – LNK televizijai sakė ligoninės atstovė Sonata Tenytė.