Tiesa ar melas? Andrius Navickas: „Profsąjungos siūlymai į protokolą dėl etatinio apmokėjimo neįtraukti“

Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogai streikuoja trečią savaitę. Streiką koordinuoja A.Navicko vadovaujama LŠDPS.

Profsąjunga reikalauja:

• taisyti modelį taip, kad vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų;

• pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;

• mažinti vaikų skaičių klasėse.

  Patikrinta 15min

  Visi „Patikrinta 15min“ faktai

Susitarimo dėl modelio tobulinimo protokolą ŠMM viešai paskelbė pirmadienį. Su juo visu galite susipažinti čia.

Penki iš protokole išdėstytų siūlymų yra susiję su profsąjungos reikalavimais. Jie yra tokie:

• numatyti, kad mokytojui, turinčiam kvalifikacinę kategoriją, nekontaktinių valandų skaičius sudarytų 30–60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus (šiuo metu ribos – 30–50 proc.);

Įgyvendinus šį siūlymą, 36 valandas per savaitę dirbantis mokytojas kontaktinių valandų vis tiek galėtų turėti daugiau nei 18.

• nustatyti mažiausią nekontaktinių valandų dalį procentais;

• sukonkretinti valandų bendruomeninei veiklai skyrimą, paliekant mažiau galimybių interpretacijoms;

• įvertinti galimybes panaikinti koeficientų intervalus to paties stažo ir tos pačios kvalifikacinės kategorijos pareigybei (dabar, pavyzdžiui, mokytojo metodininko, turinčio 5–10 metų darbo stažą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos – 7,47–7,54. Daugiau informacijos apie tai – čia);

• imtis prevencinių priemonių, kad savivaldybėms nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose nebūtų pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos (priklausomai nuo ugdymo programos, mokinių skaičius klasėje gali svyruoti nuo 8 iki 30).

Klausiamas, ar sutiktų, kad aukščiau minimi reikalavimai yra susiję su keliamais profsąjungos, A.Navickas 15min tvirtino, kad toks teiginys būtų interpretacija.

„Tokios formuluotės „sieksime“, „tarsimės“, „svarstysime“ buvo įrašytos kolektyvinėje sutartyje prieš metus. Priėjome tokią aklavietę, kad žmonės susitaria ir niekas nebesiekia, nesusitaria, tik toliau tariasi“, – aiškino jis.

„Negalime pasakyti, kad kažkas išpylė pamazgų kibirą, ir va, atsirinkite, gal ir jūsų čia yra [siūlymų]. Čia nekonstruktyvu“, – vėliau pridūrė A.Navickas.

Jo teigimu, streikuojantys pedagogai nori rasti sprendimą ir žada eiti į kompromisą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, ketvirtadienį klausiama, ar A.Navickas sakė tiesą teigdamas, kad jo vadovaujamos profsąjungos reikalavimai su ministerijos atstovais buvo diskutuoti, atsakė: „Vakar dalyvavo profesinės sąjungos. A.Navickas pasikvietė mokytojų, kurie dalyvavo susitikime. Visi siūlymai buvo įgarsinti ir visi kartu dalyvaujant buvo užrašyti.“

15min vertinimu, A.Navickas, sakydamas, kad „esminiai“ profsąjungos siūlymai į protokolą nebuvo įtraukti, yra arti tiesos.

Viena vertus, protokole išdėstyti siūlymai LŠDPS keliamų reikalavimų neatkartoja žodis žodin.

Kita vertus, protokolo turinys yra susijęs su profsąjungos reikalavimais. Jei jis virstų realybe, ir, pavyzdžiui, to paties stažo ir kvalifikacinės kategorijos pareigybei būtų nustatytos didžiausios koeficientų ribos, mokytojų finansinė padėtis pagerėtų.

15min taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimus perfrazuodama ŠMM pasiliko erdvės manipuliuoti ir pakreipti situaciją sau naudinga linkme.

Atnaujinta 13:41

15min publikavus tekstą, poziciją dėl protokolu numatytų pokyčių išdėstė ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. Anot jo, tam, kad nesikartotų, protokole nėra siūlymų, jau įrašytų Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

Šios sutarties LŠDPS nepasirašė.

„Dalis profsąjungos pateiktų pasiūlymų jau yra fiksuoti kolektyvinėje sutartyje, kurią pasirašė visos profesinės sąjungos, išskyrus dabar streikuojančią. Ten, be kita ko, yra numatyta iki 2020 m. suvienodinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų darbo sąlygas su likusiais mokytojais ir to įsipareigojimo Vyriausybė ketina laikytis“, – rašoma atsakyme.

A.Varanausko teigimu, didžioji dalis LŠDPS reikalavimų yra nesusiję su etatiniu mokytojų apmokėjimu, „todėl dalis jų taip pat neatsirado protokole, kurio tikslas yra sutarti, kaip tobulinti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį“.

„Pavyzdžiui, mokinių skaičiaus klasėje mažinimas.

Jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. visose klasėse maksimalus mokinių skaičius buvo sumažintas 2-iem.

Taip pat mokyklų finansavimo tvarka nebeskatina formuoti perpildytų klasių ir natūralu, kad savivaldybės, kurios už tai atsakingos, tvirtindamos ateinančių metų klasių komplektus ir jų dydžius, į tai atsižvelgs, tad nors minimas klausimas su etatiniu nesusijęs, jis yra sprendžiamas“, – komentuoja patarėjas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arminas Varanauskas

Anot A.Varanausko, su LŠDPS reikalavimais siejasi ir protokole išdėstytas siūlymas numatyti, kad mokyklų vadovai nuo kitų metų formuotų vieną pareigybę (etatą) (iš viso 1512 val.), jeigu mokytojas, įgyvendinantis pradinio ugdymo programą, per metus turi 756 kontaktinių valandų.

„Atkreipiu dėmesį, kad 756 val. yra lygiai pusė iš viso etato normos (1512) ir savaitiniu režimu santykis yra 18 ir 36“, – teigia jis.

LŠDPS reikalavimas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc., A.Varanausko tikinimu, protokole nėra tiesiogiai atliepiamas, nes:

• toks punktas jau yra numatytas šiuo metu galiojančioje šakos kolektyvinėje sutartyje;

• tai nėra tiesiogiai su etatiniu apmokėjimu susijęs reikalavimas.

Siūlymas mažinti mokinių skaičių klasėse, anot ministrės patarėjo, taip pat nesusijęs su etatiniu mokytojų apmokėjimu: „Savivaldybės balandžio mėnesį tvirtina preliminarius klasių komplektų dydžius ir pasiskirstymą, tai ne visos savivaldybės spėjo iki mokslo metų pradžios pasiskaičiuoti ir pakeisti tuos sprendimus, bet ateinant kitiems metams jos tikrai tą padarys ir mokinių skaičius klasėje mažės natūraliai.“