Kalbama apie 2013 m. sausio 16 d. Tądien Seime įregistruoti trijų Seimo narių – Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Daukšio ir paties A.Skardžiaus – pasiūlymai Vyriausybės teiktam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui. Juo vos kojas apšilusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė siekė pažaboti saulės energetikos bumą, galėjusį tapti didele našta visiems vartotojams. Ir čia savo pasiūlymus pateikė trys Seimo nariai. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, dalis šių pasiūlymų galėjo sudaryti sąlygas „pasipelnyti valstybės sąskaita“.
Pritarus trijų Seimo narių siūlymui „Paįstrio vėjas“ būtų užsitikrinęs kur kas aukštesnį tarifą, galiojusį 2012 m. rudenį.
Komentuodamas STT vertinimą, A.Skardžius tai vadino teisiniu nihilizmu ir politiniu šou. Jis taip pat tikino, esą pasiūlymų autorystė jam priskiriama nepelnytai. Patikrinkime tai su specialiu svečiu – Artūru Skardžiumi. Tik tai yra kiek ankstesnė A.Skardžiaus versija – tas A.Skardžius, kuris aktyviai dalyvavo svarstant, kaip bus stabdomas saulės energetikos bumas.
Skardžius prieš Skardžių Seimo komitete
Vienas svarbiausių STT kritikuojamų momentų – trijų Seimo narių pasiūlyme buvusi nuostata, kad saulės elektrinių vystytojams elektros supirkimo tarifas būtų nustatomas pagal leidimo plėtrai išdavimo datą. Tai itin svarbi detalė: leidimus plėtrai verslininkai tuo metu gaudavo lengvai ir greitai, be jokių rimtesnių įsipareigojimų. Kitas reikalas – leidimas gamybai, gaunamas atlikus kur kas daugiau darbo ir padarius realias investicijas. Seimo narių trijulė vis dėlto pasiūlė elektros supirkimo tarifą būsimiems saulės piemenims taikyti pagal leidimo plėtrai išdavimo datą.
A.Skardžiaus sūnui priklausanti ir jo žmonos vadovaujama bendrovė „Paįstrio vėjas“ leidimą plėtrai gavo keli mėnesiai prieš šių pasiūlymų registravimą. Iki leidimo gamybai „Paįstrio vėjui“ buvo dar labai tolimas kelias. 2013 m. pradžioje Vyriausybė suskubo gesinti saulės bumą ir kartu – mažinti tarifus, kurie tą bumą ir sukėlė. O pritarus trijų Seimo narių siūlymui „Paįstrio vėjas“ būtų užsitikrinęs kur kas aukštesnį tarifą, galiojusį 2012 m. rudenį.
Būtent tokį scenarijų, neįvardindamas konkrečių įmonių, išdėstė Seimo Antikorupcijos komisijai liudijęs STT specialistas Aivaras Raišys.
„Skatinamą tarifą buvo siūloma skaičiuoti ne nuo leidimo gamybai išdavimo dienos, o nuo leidimo plėtrai gavimo dienos. Tai reiškia, kai gaunamas leidimas plėtrai, dar vyksta investicijos tam tikrą laiką ir jau įvykdžius projektą, jis priduodamas, tada gaunamas leidimas gamybai. Ir tas laiko tarpas yra svarbus kuo – kadangi Kainų komisija perskaičiuoja skatinimo tarifą ir, kiek žiūrėjau statistiką, jis pastoviai mažėjo, tai kuo ankstesnis tarifas nustatytas, tuo didesnis tarifas gaunamas ir jis galioja 12 metų. Tai aišku, kad suinteresuotumas gauti didesnį tarifą – irgi galimybė pasipelnyti valstybės sąskaita“, – sakė A.Raišys.
Toks STT vertinimas papiktino A.Skardžių. Visų pirma, politikas apskritai neigė bet kokią savo autorystę STT kritikuojamame dokumente.
„Buvo teiktos Žemaitaičio – ne Skardžiaus. Esminis dalykas: Skardžius neteikė jokių pataisų saulei. Skardžius neteikė jokių ten pataisų, prie kurių galėtų prisikabinti kažkuri tai tarnyba“, – prieš dvi savaites žurnalistams sakė A.Skardžius.
Vis dėlto jo parašas ant STT sukritikuoto dokumento yra. A.Skardžius savo parašą aiškina procedūriškai – esą pasiūlymai buvo ne saujelės politikų iniciatyva, o Seimo Ekonomikos komiteto bendras sprendimas, kurį jis su „tvarkiečiu“ R.Žemaitaičiu ir „darbiečiu“ K.Daukšiu esą pasirašė kaip trijų valdančiųjų partijų atstovai.
„Kad po Žemaitaičio pateikta išvada pasirašė kiekvienos frakcijos atstovas – Skardžius nuo socdemų, o Daukšys nuo Darbo partijos tuometinės – tai nereiškia, kad kažkas kažkam... (...) Pataisos buvo Žemaitaičio“, – tvirtino A.Skardžius.
R.Žemaitaitis nuo šių A.Skardžiaus teiginių jau atsiribojo. Tačiau vieno politiko žodis prieš kito politiko žodį – anoks įrodymas. Taigi nusikelkime puspenktų metų atgal ir paklausykime, ką kalba svarbiausias liudininkas. Artūras Skardžius.
Po šiokių tokių biurokratinių trukdžių 15min Tyrimų skyrius gavo leidimą perklausyti Seimo Ekonomikos komiteto 2013 m. sausio 16 d. posėdžio garso įrašą. Taip, to paties posėdžio, kurio metu, anot A.Skardžiaus, ir priimta komiteto išvada, kurią paprasčiausiai pasirašė trijų valdančiųjų frakcijų atstovai. Beje, kodėl parašo nepadėjo taip pat koalicijai priklausiusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, A.Skardžius nepaaiškino. Bet tiek to.
O komiteto posėdis jau savo tvarka paneigia A.Skardžiaus žodžius. Mat posėdyje buvo detaliai nagrinėjamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas, o jo svarstymo pabaigoje – ir trijų Seimo narių atskirai pateikti pasiūlymai. Taip, tie patys STT sukritikuoti pasiūlymai. Juos komitetas šiame posėdyje svarstė ir – su didesnėmis ar mažesnėmis korekcijomis – palaikė.
Komiteto posėdžio garso įrašas aiškiai parodo, kad STT vertinti pasiūlymai nebuvo Ekonomikos komiteto išvada. Tikroji komiteto išvada Seime įregistruota atskirai, jos apačioje pateikiant ir tų pačių trijų Seimo narių pasiūlymus. Su komiteto išvada susipažinti galite čia.
Bet grįžkim prie garso įrašo. Perklausėme visą diskusiją apie saulės energetikos bumą ir jo žabojimą. Tuometis energetikos viceministras Algimantas Zaremba ne kartą akcentavo, kaip būtina kuo skubiau mažinti tarifus ir stabdyti saulės energetikos sprogimą. Vienas pasiūlymus teikusios trijulės narių Kęstutis Daukšys taip pat ragino kuo greičiau visa tai sustabdyti. Kitas Seimo trio narys R.Žemaitaitis pirmininkavo posėdžiui, retkarčiais pateikdamas savas įžvalgas ir ne taip retai pasikonsultuodamas su A.Skardžiumi.
O štai A.Skardžius vienintelis iš trijulės aktyviai gynė STT dabar kritikuojamą siūlymą elektros supirkimo tarifą nustatyti pagal lengvai gaunamo plėtros leidimo išdavimo datą. Štai viena A.Skardžiaus citata būtent iš šio posėdžio:
„Verslas, planuodamas investiciją, visą laiką, na, žiūri pagal gamybinių pajėgumų plėtrai išdavimo tą tarifą, planuoja investicijas, skolinasi lėšas. Bet jisai negali planuoti pagal kažką nenuspėjamą. Kas atsitiks tada, kada kišiu tą į rozetę, ten savo tą jungiklį. O jūs norite iš karto tą įdėti ir taip gražiai čia užmaskuota. Du žodžiai išbraukti ir įdėtas visas dalykas. Tai reikia prognozuoti ir, šitą, turi būti planuojami dalykai. (...) Tai turima žinoti leidimo išdavimo dieną – aš darau ar nedarau. Petras daro ar nedaro. Ar bankas duos paskolą, ar neduos tam. Bet ne tada, kada kažkoks nenuspėjamas dydis atsiras ir niekaip negalima bus paskaičiuoti grąžos.“
Beje, viceministras A.Zaremba posėdžio metu atvirai kritikavo būtent siūlymą tarifus taikyti pagal leidimo plėtrai išdavimo datą.
„Jei tarifas bus nustatytas šiandien, pagal šios dienos investicinius kaštus, o elektrinė bus pastatyta, sakykime, kad ir po pusantrų metų, pagal investicinius kaštus, kurie bus, sakykime, po metų įrangos kaina. (...) Įranga – aš galiu susidaryti sutartį šiandien, kad aš pirksiu po pusantrų metų, už tuo metu galiojančią kainą. Ir jeigu ta kaina nukrenta trigubai, tai va – tada ir bus aišku, kad tarifas yra didesnis negu faktiškai kainuoja“, – kalbėjo jis.
Teiginiai, neva dokumentas buvo koalicijos partnerių pasirašyta bendra Ekonomikos komiteto išvada ar išimtinai R.Žemaitaičio iniciatyva, tiesiog neatitinka tikrovės.
A.Skardžius ne vienintelis aktyviai agitavo už trijų Seimo narių pasiūlymus. Tam tikrais aspektais – pavyzdžiui, dėl esą per griežto reikalavimo būsimiems saulininkams iki 2013 m. kovo atlikti didelę dalį investicijų – gana aktyvus buvo ir K.Daukšys. Vis dėlto A.Skardžius aktyviai palaikė tiek siūlymą saulininkams taikyti geresnius tarifus, tiek idėją į nuvažiuojantį traukinį priimti tuos, kuriems plėtros leidimai išduoti iki 2013 m. sausio 1 d. Abu šie kriterijai buvo aktualūs Skardžių šeimos įmonei „Paįstrio vėjas“.
Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio įrašas neleidžia nustatyti, kuris iš trijų Seimo narių buvo pagrindinis STT neigiamai įvertintų pasiūlymų autorius. Tačiau akivaizdu, kad A.Skardžius šiame procese dalyvavo aktyviai ir užėmė labai aiškias pozicijas. O teiginiai, neva dokumentas buvo koalicijos partnerių pasirašyta bendra Ekonomikos komiteto išvada ar išimtinai R.Žemaitaičio iniciatyva, tiesiog neatitinka tikrovės.
Ir nedidelis lyrinis nukrypimas. Aistros komitete tikrai kunkuliavo, ką gerai iliustruoja dvi su A.Skardžiaus pasiteisinimais nesusijusios citatos:
„Siūlau priimti sprendimą, kad šiais metais saulė nešviestų“, – nuo diskusijų pavargęs Andrius Kubilius pasiūlė būdą garantuotai sustabdyti saulės elektrinių plėtrą.
„Taisomas ten įstatymas, na, kaip Baltarusijoje. Kitų žodžių aš neturiu“, – Artūras Skardžius taip kritikavo Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą. Jo žmona Snieguolė tuo metu dar neturėjo saulės verslo Baltarusijoje.
Skardžius prieš Skardžių Seimo salėje
Dar vienas A.Skardžiaus teiginys – esą jis ne tik nerengė STT sukritikuotų pasiūlymų, bet ir nedalyvavo priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.
„Plenariniuose posėdžiuose nedalyvavau, nebalsavau“, – sakė A.Skardžius.
Ir tai yra toli nuo tiesos. Seimas saulės elektrinių bumą skubiuoju būdu stabdė 2013 m. sausio 17 d. posėdyje. Oficiali suvestinė rodo, kad A.Skardžius iš tikrųjų nebalsavo priimant šį įstatymą – taigi su šia jo pasisakymo dalimi galima sutikti. Tačiau žodis „nedalyvavau“ smarkiai atsilieka nuo realybės.
Plenariniame posėdyje aptariant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą A.Skardžius dar ir kaip dalyvavo.
Seimo narė Aurelija Stancikienė jam mynė ant nuospaudos, pareikšdama, kad A.Skardžius – buvęs žaliosios energetikos lobistas – neturėtų siūlyti šio įstatymo pakeitimų. „Aš nesuprantu, kaip jis apskritai drįsta dar toliau Seimui teikti pataisas, kurios vėlgi gerins arba įtvirtins 12 metų jo verslo pelningumą“, – sakė A.Stancikienė.
Seimo posėdžio oficiali stenograma rodo, kad šioje svarstymo stadijoje A.Skardžius neabejotinai dalyvavo. A.Stancikienės pareiškimą jis išvadino „kažkokiais kliedesiais“. Štai oficialios posėdžio stenogramos ištrauka:
Ne visą tiesą A.Skardžius pasakė ir apie STT sukritikuotus pasiūlymus. Jos pasiekė Seimo salę, įskaitant ir siūlymą elektros supirkimo tarifą taikyti pagal lengvai gaunamo plėtros leidimo išdavimo datą. Įdomi detalė: pagrindinis šio klausimo komitetas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas – palaikė šį siūlymą, bet posėdžio metu komiteto vadovas Algimantas Salamakinas suskubo pakeisti poziciją.
„Komitetas šitai pataisai pritarė iš dalies, tačiau yra nuomonė, kad vis dėlto, čia gal daugiau mano asmeninė, turėtų būti nepritarta ir likti, kaip numatyta Vyriausybės“, – teigė A.Salamakinas.
Ta pati A.Stancikienė būtent šį trijų Seimo narių pasiūlymą kritikavo kaip galimai korupcinį.
„Ministras buvo atnešęs į Seimą labai gerą pasiūlymą, kad ne nuo tada, kada leidimai išduoti, ir tą dieną buvusi supirkimo kaina bus mokama 12 metų, o nuo tada, kada tu realiai pradedi gaminti ir tiekti elektros energiją, nuo tada esamos kainos nustatytos, valstybė superka. Dabar pagal šitą Seimo narių pasiūlymą išeina, kad tu gavai leidimą, pradėjai plėtoti gal po 2, po 3 metų, bet valstybė tau vis tiek mokės tą kainą, kuri buvo, kai tu pateikei prašymą. Tai yra visi tie 15 tūkst., kurie buvo pateikę prašymus iki praeitų metų gruodžio 31 d., gaus kainą 1,44 Lt už vieną kilovatą 12 metų. Tai yra, nežinau, ypač ydinga, taip, kai jie patys deklaruoja, patys gamintojai, kad jiems užtektų ir 90 ct už kilovatą, tai mes jiems per jėgą 12 metų mokėsime 1,44 Lt. Aš manau, kad apskritai čia reikėtų išsiaiškinti prokuratūroje, kas valstybės sąskaita teikia tokias pataisas“, – bėrė Seimo narė.
O dabar pažvelkime, kaip į tokias replikas reagavo pasiūlymus pateikusi trijulė.
Stenograma rodo, kad K.Daukšys iškart aiškiai atsitraukė nuo pasiūlymo. „Na, iš tikrųjų kompromiso vardan, man atrodo, mes, kaip pataisų teikėjai, sutiksime dabar palaidoti šitą pataisą“, – sakė „darbietis“.
R.Žemaitaitis į A.Stancikienės kritiką apskritai nereagavo. O A.Skardžius būtent po šio pasisakymo pareiškė nedalyvausiantis balsavime.
„Aš noriu pasakyti, kad nedalyvausiu balsuojant, nors visai neturiu priežasties nedalyvauti, o kad nekiltų interpretacijų“, – sakė socdemas.
Ir čia pat pridėjo tiradą, ginančią idėją elektros supirkimo tarifą taikyti pagal leidimo plėtrai išdavimo datą:
„Noriu pasakyti tai, kad investicinis klimatas, nepritarus šiai pataisai, bus tiesiog pamintas, nes metai laiko iš dvejų metų atitenka biurokratinei procedūrai, tai yra prijungimui. Kiekvienas, gavęs leidimą, eidamas į banką, pradeda planuoti. Jisai susiskaičiuoja kapitalo grąžą, savo projekto atsiperkamumą, o šiuo atveju tada, kada tu gauni tą leidimą ir žinai, kiek gausi už įgyvendintą projektą, nesvarbu, saulė, vėjas ar atominė, kiek gausi tada, kai jis bus prijungtas, vien dėl biurokratinės procedūros, nors išlaidos padarytos jau pirmais mėnesiais, tai apie ką mes kalbame… Tai verslas išties nuo tokių sprendimų nusisuks.“
Ir verslas tikrai nusisuko. Bent jau „Paįstrio vėjas“, kuris savo saulės elektrinės tikrai nepastatė. Ar būtų pastatęs su garantuotu 2012 metų rudens elektros supirkimo tarifu – kitas klausimas.
Taigi A.Skardžiaus pareiškime, esą jis šių pataisų svarstyme Seimo salėje nei balsavo, nei dalyvavo, yra tik trupinys tiesos. Politikas tikrai nedalyvavo pačiame balsavime, tačiau plenariniame posėdyje šį klausimą aptarinėjo aktyviai ir gynė būtent tuos siūlymus, kuriuos STT dabar vertina kaip galimai korupcinius.
Nei Seimo plenarinio posėdžio metu, nei Ekonomikos komitete A.Skardžius nė karto neminėjo, kad jo šeima turi įmonę, jau gavusią plėtros leidimą saulės energetikai.
Mėginome susisiekti su A.Skardžiumi ir pasiteirauti jo pozicijos dėl jo paties pasisakymų. Parlamentaras telefonu neatsiliepė ir neatskambino.
Seimo Antikorupcijos komisija šiuo metu atlieka parlamentinį tyrimą dėl A.Skardžiaus veiklos. Pasiūlymai dėl saulės elektrinių – vienas iš tiriamų epizodų.
Komisija taip pat nagrinėja politiko šeimos kišenę 24 tūkst. eurų kasmet papildantį žemės nuomos sandorį, poilsiavietės Dauguose pardavimą rusiško kapitalo įmonei bei Snieguolės Skardžiuvienės saulės verslą Baltarusijoje.
Pastarasis epizodas parlamentiniame tyrime jau pateikė netikėtumų. Prieš savaitę paaiškėjo, kad S.Skardžiuvienės su partneriais plėtojamą verslą finansuoja „Belgazprombank“ – Baltarusijoje veikiantis bankas, kurį kontroliuoja aibę interesų Lietuvos energetikoje turintis Rusijos koncernas „Gazprom“.
Patikrinta 15min
