„Yra gydymo įstaigų, kur su miokardo infarktu nuvežti pacientai visi numiršta, tai yra 100 proc. trisdešimties dienų mirštamumas patekus į tokią įstaigą. Ir yra tokių įstaigų, kurios veikia efektyviai, ir mirštamumas 30 dienų po miokardo infarkto yra tik 7,42 procento. Daugiau negu dešimt kartų skiriasi mirštamumas skirtingose įstaigose“, – antradienį Seime sakė A.Veryga, agituodamas pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymų paketui, suteikiančiam galią ministrui nustatyti valstybinių ligoninių tinklą.
Priimti įstatymus numatoma šią savaitę, todėl 15min nutarė patikrinti, ar ministras remiasi tiksliais duomenimis ir ar jo argumentai pagrįsti.
Pasiteiravus, kokiais duomenimis remdamasis A.Veryga teigė, kad Lietuvoje yra ligoninių, kur visi su miokardo infarktu atvežti pacientai numiršta, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Higienos instituto surinktą statistiką.
Paaiškėjo, kad tokius skaičiavimus institutas atliko birželio pradžioje gavęs sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės prašymą.
Tiesa, pateikdamas duomenis, Higienos institutas nurodė, kad jie yra labai „grubūs“ ir ragino jais nesiremti kaip faktu, neatsižvelgiant į kontekstą.
Standartizuoti rodikliai yra netikri ir iškreiptų situaciją, – nurodė R.Jankauskas.
„Teikiamoje informacijoje yra suskaičiuoti „grubūs“ (angl. crude) letalumo rodikliai, nes standartizuoti rodikliai yra netikri ir iškreiptų situaciją. Skaičiuoti standartizuotą rodiklį kiekvienoje ligoninėje nėra tikslinga, nes daugumoje ligoninių yra maži atvejų skaičiai, pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje iš 45 hospitalizuotų ligonių mirė 15 ligonių. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti tas ligonines, kuriose yra ypač mažai (1–5) atvejų“, – rašte viceministrei nurodė Higienos instituto vadovas Remigijus Jankauskas.
Tačiau, atrodo, kad ministras šio patarimo klausyti buvo nelinkęs. Pareikšdamas, kad Lietuvoje yra ligoninių, kur miršta 100 proc. pacientų su miokardo infarktu, jis neakcentavo, kad tai gydymo įstaigos, kur pacientus su tokia diagnoze galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Tai Kretingos ligoninė, kur pernai mirė penki iš penkių pacientų su miokardo infarktu, Naujosios Akmenės ligoninė ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamentas, kur mirė po du iš dviejų pacientų, ir Pakruojo ligoninė bei Nacionalinis vėžio institutas, kur mirė po vienintelį per visus metus „gydytą“ pacientą su tokia diagnoze.
Nė viena iš šių gydymo įstaigų nėra specializuotas centras, kuriame, pagal sveikatos ministro įsakymą, turi būti gydomi infarkto ištikti pacientai.
Kaip paaiškino Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, ligoninės yra įsipareigojusios tokius pacientus vežti į geresnę pagalbą jiems galėsiančius suteikti centrus. Kretingos ligoninės atveju tai Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Kretingos ligoninėje po infarkto hospitalizuojami tik tie pacientai, kurių niekur vežti negalima dėl ypač sunkios būklės. Tokių pernai išties buvo penki.
Manau, teikiant tokius skaičius, buvo nepakankamai įsigilinta. Tikrai jie nerodo, kad kažkas blogai. Rodo tik tai, kad vykdome įsakymą ir vežame į specializuotą centrą, – sako I.Volskienė.
„Yra ministro įsakymas, pagal kurį, pagal klasterį, pacientai išvežami į įstaigas, kur nustatyti centrai, kad yra ir turi teikti tokią pagalbą. Tai mes tikrai daug tokių ligonių išvežame ir patys nehospitalizuojame, nes vykdome įsakymą. Pas save hospitalizuojame tik pacientus, kurie yra tikrai kritinės būklės ir kurių negalima iš karto pervežti, pavyzdžiui, jie yra kardiogeniniame šoke, daug kitų gretutinių ligų turi. Tuomet tik jiems pagalba teikiama čia“, – aiškino medikė.
Pasak I.Volskienės, tokiu atveju užprogramuojamas aukštas mirštamumo rodiklis, nes gydyti Kretingos ligoninėje lieka tik tie pacientai, kurių būklė tokio sunkumo, kad jų negalima pervežti.
„Jei guldytume daugiau pacientų su infarktais, tai žinoma, ir pasveikimo procentas būtų didesnis, tačiau mes laikomės įsakymo ir juos vežame ten, kur pacientai sulauks geresnės pagalbos. Manau, teikiant tokius skaičius, buvo nepakankamai įsigilinta. Tikrai jie nerodo, kad kažkas blogai. Rodo tik tai, kad vykdome įsakymą ir vežame į specializuotą centrą“, – teigė medikė.
Tai patvirtina ir statistika. Ligoninėse, į kurias per metus dėl ūmaus miokardo infarkto buvo registruota daugiau nei 20 pacientų, mirštamumas nuo ūmaus miokardo per 30 dienų po paguldymo į ligoninę 2017 m. buvo nuo 7,43 iki 44,12 proc. (vidurkis 24, 1 proc.).
Tiesa, Higienos institutas, teikdamas duomenis viceministrei, dar nurodė, kad statistikoje pateikiamos gydymo įstaigos, kuriose pacientas buvo hospitalizuotas aktyviam gydymui ir kuriam buvo suteikta būtinoji pagalba.
„Nėra vertinama, jog tęsiant gydymą, pacientas galėjo būti perkeltas į kitą gydymo įstaigą“, – akcentuoja R.Jankauskas.
Higienos institutas nurodo, kad renkant duomenis remtasi Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ asmenų lentele, kurioje nurodoma asmens mirties data.
Taip pat Higienos institutas pabrėžia, kad jis negali komentuoti mirštamumo ligoninėse galimų priežasčių, kodėl kiekvienoje konkrečioje ligoninėje yra būtent toks mirštamumas, nes jis tokios informacijos neturi.
Todėl 15min vertinimu, A.Veryga, nors sakė tiesą teigdamas, kad yra gydymo įstaigų, kur nuvežti pacientai su miokardo infarktu, visi numiršta, tačiau neatsižvelgdamas į Higienos instituto specialistų pastabas dėl informacijos netikslumo ir to, kad tiesiogiai lyginami skirtingų įstaigų rodikliai būti negali, tyčia manipuliavo statistika savo politiniams interesams.