D.Kreivys kaip TS-LKD kandidatas į Vilniaus merus pristatytas trečiadienį, partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Joje jis kalbėjo apie tai, kad geriausias Vilniaus meras buvo kunigaikštis Gediminas, kadangi projektus ne padėdavo į stalčių, o juos įgyvendino, sukūrė atvirą visiems miestą.
Modernūs miestai turi
Minėdamas tai, kad gimė Jonavoje, vis dėlto D.Kreivys tikino esąs vilnietis, nes čia eidavo į „Žalgirio“ stadioną sirgti už mylimiausią komandą, čia protestavo prie kareivinių Šiaurės miestelyje, čia baigė mokslus, sukūrė šeimą, pradėjo verslą, dirbo ministru ir dabar dirba Seimo nariu, išrinktas jau antrą kadenciją vienmandatėse Vilniaus apygardose. Tačiau problemų sostinėje, anot D.Kreivio, netrūksta, šalia tokių kaip darželių, mokyklų, parkų trūkumas gyvenamuosiuose rajonuose, kaip yra kituose Europos miestuose, gyvenimą nepatogų daro ir nuolatinės spūstys.
O jas esą galima būtų mažinti kuriant ugdymo įstaigų, gamyklų, biurų, kitokių darbo vietų, prekybos centrų tinklą ne tik miesto centre, bet ir pakraščiuose, tuomet kitaip dėliotųsi eismo srautai. Ir taip pat būtina transporto rūšis, kurią turi dauguma modernių Europos miestų su bent 0,5 mln. gyventojų.
„Europoje kiekvienas modernus miestas turi tramvajų, ar tai būtų Viena, ar Strasbūras, ar Nica“, – prisistatydamas spaudos konferencijoje sakė D.Kreivys, įsitikinęs, kad tramvajus būtų „pramušantis kamščius“.
Kiek vėliau 15min studijoje jis apie tramvajų kalbėjo plačiau: „Jeigu žvilgtelėsime į modernius Europos miestus, kiekvienas miestas su 0,5 mln. gyventojų turi bent tramvajų. Vilnius irgi turėjo tramvajų iki 1940 metų, paskui sovietai jį išardė ir paleido troleibusus, kurie važiuoja su bendru kamščiu. Manau, kad Vilnius taip pat galėtų turėti tokį tramvajų.“
15min dar kartą pasiteiravo D.Kreivio, iš kur jis turi tokių žinių apie tramvajų Vilniuje iki pat 1940-ųjų. „Aš suklydau, varčiau 1924–1925 metų nuotraukas ir tiesiog pamaniau, kad iki pat 1940 metų turėjo būti tramvajus“, – ketvirtadienį prisipažino D.Kreivys.
Išties tramvajaus, kaip jį įsivaizduojame dabar, Vilnius neturėjo, tik vadinamąją konkę, kurios vagonuose vėliau atsirado vidaus degimo varikliai, bet tikrai ne iki 1940 metų.
Tebuvo konkė
Kaip 2016 m. išleistoje knygoje „100 istorinių Vilniaus reliktų“ rašo jos autorius Darius Pocevičius, konkė – iš rusų kalbos kilęs žodis, įvardijantis arklių tramvajų – bėgiais arklių traukiamą vežimą: „Ši transporto priemonė pasaulyje buvo itin populiari XIX a. viduryje. Paradoksalu, tačiau Vilniuje arklių tramvajų nuspręsta paleisti tik XIX a. pabaigoje, kai kitų miestų gatvėmis jau riedėjo elektriniai tramvajai, autobusai ir net troleibusai.“
Knygoje taip pat rašoma, kad 1893 m. birželio 9 d. „Vilniaus gubernijos žiniose“ išspausdintas miesto dūmos prieš mėnesį priimtas nutarimas dėl konkės eksploatavimo tvarkos ir keleivių taisyklių, o po savaitės, birželio 15-ąją, Georgijaus prospekto ir Žandarų skersgatvio (dabar Gedimino pr. ir Jogailos g.) sankryžoje Vilniaus generalgubernatoriaus žmona iškilmingai perkirpo juostelę ir atidarė pirmą Vilniaus liniją „Stotis–Žaliasis tiltas“. Tą patį mėnesį pradėjo veikti antroji linija „Žvėryno tiltas–Užupis“, o liepą – „Katedros aikštė–Antakalnis“.
„Vilniaus konkė labiausiai klestėjo 1909-aisiais. Per tuos metus buvo pavėžėti 2,6 mln. vilniečių, 28 vagonai nukeliavo 776,3 tūkst. varstų (apie 830 tūkst. km). Vėliau konkę po truputį ėmė išstumti automobiliai ir kitos transporto priemonės. Arklinį Vilniaus tramvajų, nugyvenusį ilgą ir permainingą 22 metų istoriją (1893–1915), numarino Pirmasis pasaulinis karas“, – rašo savo knygoje D.Pocevičius.
Pinigus pavogė Pilsudskis
Dar prieš karą galvota apie elektrinio tramvajaus būtinybę Vilniuje, buvo siūlomos net aštuonios linijos, planuota praplatinti Arklių, Jogailos, Pilies gatves, dalis sklypų buvo supirkta, ketinta nugriauti daugiau nei 20 namų.
Kaip viename interviu yra sakęs Vilniaus istorijos žinovas Antanas Rimvydas Čaplinskas, kuris cituojamas knygoje „100 istorinių Vilniaus reliktų“, „kol vyko ilgas derybų procesas, mūsų senamiesčiui didelę paslaugą padarė toks veikėjas Pilsudskis, jis Bezdonių stotyje su savo draugais apiplėšė pašto traukinį ir tada nuplaukė visi pinigai, skirti elektriniam tramvajui. Galiausiai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir transportas sustojo.“
Bandymų atgaivinti Vilniaus tramvajus būta. 1924 m. to ėmėsi inžinierius Liudvikas Piegutkowskis, senuose konkės vagonuose įtaisęs vidaus degimo variklius. Šiuos vagonus vilniečiai vadino „pigutekais“ arba „pigutkomis“, tačiau jie Vilniuje neprigijo ir išsilaikė vos dvejus metus. 1926 metais magistrato nurodymu buvo išmontuoti arklių tramvajaus bėgiai, o konkių vagonai parduoti gyventojams.
15min vertinimu, D.Kreivys kalbėjo netiesą teigdamas, kad iki 1940 metų Vilnius turėjo tramvajų, bet jį išardė atėję sovietai. Vilnius 1893-1915 turėjo tik arklinį tramvajų – konkę, kurio bėgiai buvo išmontuoti 1926 m. Iki šių dienų išliko tik Tramvajų gatvė Antakalnyje, tokį pavadinimą gavusi, nes buvo bevardis skersgatvis, ėjęs per tramvajų parką. Ir bėgių likučiai Neries pakrantėje šalia Pilies tilto per Vilnią.
Su kitomis projektų „15min PRIMENA“ ir „Patikrinta 15min“ publikacijomis galite susipažinti čia.
Patikrinta 15min
