„Konstitucinio Teismo išaiškinimas sako, kad apkalta dėl priesaikos sulaužymo gali būti pradedama tik dėl veiksmų, padarytų po priesaikos davimo“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė G.Landsbergis.
Vėliau LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ jis dar pridūrė, kad dėl to valdančiųjų iniciatyva iškart organizuoti M.Basčiui apkaltą yra užprogramuota žlugti.
„Aš turiu pripažinti, kad matau meistrišką socialdemokratų šachmatų partiją. Pirmiausiai reikia pažiūrėti, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas. Jis pasakęs, kad jeigu mes kreiptumės dėl sulaužytos priesaikos, tai visi argumentai galiotų tik nuo tos dienos, kai Seimo narys davė priesaiką. Šiuo atveju – 2016 m. lapkričio 14 d. Tai reiškia, kad jeigu esančiuose dokumentuose tokių duomenų apie M. Basčio kontaktus su „Rosatom“ ar kitais Rusijos agentais po lapkričio 14 d. nėra, jeigu jų neatsiranda, tai reiškia kad ir apkalta žlunga“, – sakė jis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį kalbėjo, kad teisininkai nesutaria, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimą reikia traktuoti būtent taip.
Kol kas Valstybės saugumo departamento pateiktoje medžiagoje, pasak V.Pranckiečio, tiesiogiai nekalbama apie Seimo nario veiklą pastaraisiais mėnesiais.
„Ten yra kaip tęstinė veikla įvardinta. Ta tęstinė, ar po priesaikos yra, tai reikėtų paprašyti daugiau medžiagos iš VSD, tada galėtume mes spręsti“, – teigė Seimo pirmininkas.
Kas vyko iki lapkričio – nesvarbu?
Pasak konstitucinės teisės eksperto, buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Vytauto Sinkevičiaus, Konstitucinis Teismas pernai vasario 24 dieną paskelbtame išaiškinime pasakė, kad veiksmais, kurie padaryti iki priesaikos davimo, priesaikos sulaužyti negalima ir negalima pažeisti Konstitucijos.
„Teismas pasakė, kad Seimas tokiais atvejais neturi įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar parlamentaras sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, o Teismas neturi įgaliojimo pateikti tokios išvados. Kitaip tariant, priesaiką galima sulaužyti ir šiurkščiai Konstituciją pažeisti tik veiksmais, kurie padaryti po priesaikos davimo“, – sakė V.Sinkevičius.
Priesaiką galima sulaužyti ir šiurkščiai Konstituciją pažeisti tik veiksmais, kurie padaryti po priesaikos davimo, – sako V.Sinkevičius.
Seimo Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis taip pat sako, kad už priesaikos sulaužymą apkalta gresia tik tam asmeniui, kuris yra davęs priesaiką.
„Tai reiškia, kad, jeigu Seimo narys davė priesaiką, tai jis už jos sulaužymą ir atsako politine tvarka. Konstitucinis Teismas pasakė, kad apkalta yra ne teisminė, ne baudžiamoji sankcija, o politinė sankcija už padarytus veiksmus, kuriais arba pažeista Konstitucija, arba sulaužyta priesaika, arba padarytas nusikaltimas. Šiuo atveju, jei kalbame konkrečiai apie priesaikos sulaužymą, tai, be abejo, reikia žiūrėti į veiksmus po duotos priesaikos“, – teigė A.Kabišaitis.
Ankstesnės priesaikos nesiskaito?
Kaskart išrinktas Seimo narys skaito tą patį priesaikos tekstą. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
M.Bastys Seimo nario priesaiką yra davęs jau keturis kartus: 2000-aisiais, 2008-aisiais, 2012-aisiais ir pernai.
Tačiau V.Sinkevičius aiškino, kad Seimo nario, net jei jis išrenkamas kelias kadencijas iš eilės, kiekviena kadencijos pradžioje duota priesaika yra nauja riba, nuo kurios jis įsipareigoja priesaikos nepažeisti.
„Kiekvienas Seimo narys, kai pradeda eiti savo pareigas duoda priesaiką. Kokios priesaikos buvo duotos anksčiau, tų priesaikų galiojimas nutrūksta, kai pasibaigia Seimo nario įgaliojimai. O dabar išrinkti nauji Seimo nariai vėl duoda priesaiką ir nuo tos akimirkos vėl kyla pareiga jos nesulaužyti. Nuo paskutinės priesaikos davimo. Ankstesnės priesaikos buvo tiems ketveriems metams. Dabar ši priesaika vėl ketveriems metams“, – teigė V.Sinkevičius.
A.Kabišaitis dėl to nebuvo visiškai tikras. Pasak jo, šiuo klausimu dar nėra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Tačiau jis pritarė, kad, ko gero, kaskart perrinktam Seimo nariui duota priesaika galioja tik vienai kadencijai.
Pavyzdžiui, jei ten būtų klausimas, ar bendravote su kitų valstybių atstovais, ir paaiškėtų, kad jis šitai nuslėpė, tai būtų galima sakyti, kad asmuo siekė įgyti teisę susipažinti su slapta informacija nuslėpdamas esmines aplinkybes.
„Vis dėlto kiekvieną kartą perrinktas Seimo narys priesaiką duoda iš naujo. Nėra taip, kad net ir perrinktas be tarpų dešimt metų, priesaikos jis iš naujo neduoda. Taip nėra. Priesaika duodama nauja. Tai reiškia, kad sena priesaika turbūt negalioja. Be to, neperrinktiems Seimo nariams apkalta netaikoma, vadinasi, priesaikos galiojimas nutrūksta praradus Seimo nario mandatą“, – aiškino jis.
Apkalta nebūtinai žlugs
Pasak V.Sinkevičiaus, specialioji apkaltos komisija gali prašyti bet kokios informacijos, tačiau galiausiai ji negali remtis tais duomenimis, kuriuose kalbama apie parlamentaro veiklą iki priesaikos. Tačiau gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, jau po priesaikos davimo M.Bastys galbūt bandė nuslėpti savo pavojingus ryšius.
„Galima reikalauti įvairios informacijos, jei komisija tiria veiksmus, ji gali matyti visą tų veiksmų atlikimo seką, kontekstą. Gal atsiras kokių kitų elementų? Pavyzdžiui, jei asmuo kreipėsi leidimo dirbti su slapta informacija, tai ar jis, pildydamas anketas, nenutylėjo kokių nors duomenų? Pavyzdžiui, jei ten būtų klausimas, ar bendravote su kitų valstybių atstovais, ir paaiškėtų, kad jis šitai nuslėpė, tai būtų galima sakyti, kad asmuo siekė įgyti teisę susipažinti su slapta informacija nuslėpdamas esmines aplinkybes. Galima kelti klausimą, ar jis tai darydamas nesulaužo priesaikos“, – teigė V.Sinkevičius.
Tačiau jis akcentavo, kad M.Basčiui apkalta negali būti surengta už tai, ką jis padarė iki priesaikos davimo. Ypač, jei tai tebuvo susitikimai.
„Patys susitikimai nieko nereiškia. Jei būtų susitikimo metu įsipareigota veikti Rusijos naudai, jei už tai būtų gaunami pinigai, jeigu buvo tartasi, kad veiks prieš Lietuvos interesus, tada kitas dalykas. Bet vien faktas, kad susitiko su kitos valstybės atstovu ar stambios įmonės atstovu, tai nėra joks pagrindas apkaltai“, – aiškino teisininkas.
O gal nusikaltimas?
Dar kita procedūra vyktų, jei Seimo komisija imtų įtarti, kad M.Bastys ką nors žadėjo, gavo iš to naudos ir taip padarė nusikaltimą. Pavyzdžiui, išdavė valstybę arba atskleidė valstybės paslaptis.
„O gal ten buvo nusikaltimai daromi valstybės atžvilgiu? Tada prokurorai turi domėtis ir kreiptis į Seimą bandydami patraukti M.Bastį baudžiamojon atsakomybėn ir tada visai kita procedūra bus. Bet prokurorai nieko nesikreipia, turbūt net minties tokios nėra. Kaip suprantu, kol kas niekam tokios minties nekyla, bet gal tyrimo komisija ras ką nors?“ – retoriškai klausė jis.
Jei dėl M.Basčio veiklos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prokurorai norėtų pareikšti jam įtarimus, tuomet generalinis prokuroras kreiptųsi į parlamentą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Tačiau mandato M.Bastys neprarastų.
Seimo Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis taip pat tikina, kad apkalta tuomet, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, M.Basčiui negalėtų būti surengta tol, kol jo atžvilgiu teismas nebūtų priėmęs galutinio ir neskundžiamo sprendimo. Vadinasi, greičiausiai procesas truktų metų metus.
„Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad, nori nenori, tuomet turėtų praeiti visas apskundimo stadijas, visą instancijų sistemą“, – teigė jis.
Kol kas M.Bastys jaučiasi tikras, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Todėl į prokurorus dėl galimybės pradėti tyrimą dėl jo veiklos iki šiol kreipėsi tik jis pats. Ar pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorai kol kas nenusprendė.
Tokių veiksmų M.Bastys ėmėsi po to, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusį ketvirtadienį pranešė gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad tuometiniam parlamento vicepirmininkui socialdemokratui M.Basčiui neturėtų būti išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija.
M.Bastys buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo vicepirmininko pareigų, jis sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, tačiau Seimo nario mandato neatsisakė.
Seimo pirmininkui VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Paviešinus šią informaciją Seimo opozicija pirmiausia ėmėsi kalbėti apie apkaltą M.Basčiui, tačiau netrukus nuomonę pakeitė ir nutarė burti laikinąją Seimo komisiją dėl M.Basčio ryšių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Opozicija tikėjosi, kad pasigilinusi į detales komisija galės pasigilinti į kitus su M.Basčio ryšiais susijusius epizodus ir neužsikirs kelio plėsti asmenų, kurių veikla gali kelti įtarimų, ratą. Taip pat – atsakyti į klausimą, ar M.Bastys nusipelnė apkaltos.
Tiesa, Teisės departamentas opozicijos registruotam dokumentui pateikė išvadą, pagal kurią nurodoma, kad laikinoji komisija į klausimą dėl apkaltos būtinybės atsakyti negalės. Esą tai yra išskirtinė specialiųjų apkaltų komisijų teisė.
Tuo tarpu valdantieji antradienį skubiai surinko parašus apkaltos procedūrą pradėti nedelsiant. Opozicija mano, kad šis siūlymas naudingas pačiam M.Basčiui, kuris žino, kad ši apkaltos komisija gali nuspręsti prašyti informacijos tik apie įvykius, atsitikusius po M.Basčio priesaikos, ir taip išplauti Seimo nario mundurą be realaus tyrimo.
Patikrinta 15min
