Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 10 03

Tiesa ar melas? Jurgita Petrauskienė: „Gynybos pamokas moksleiviai jau gali rinktis“

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad Vyriausybės užsibrėžtas tikslas dar 2017-aisiais vyresniųjų klasių moksleiviams sudaryti galimybes lankyti pasirenkamas nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pamokas, jau įgyvendintas. Esą bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija parengtas paskaitų ciklas ir nuo šių metų rugsėjo moksleiviai gali pasirinkti jas lankyti. Ar tikrai?
Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiais metais jau yra at­lik­ti ke­li žings­niai. Nuo rug­sė­jo 1 die­nos, jau nuo šios, nuo 2017 metų rug­sė­jo 1 dienos, ben­dra­dar­biau­jant su Kraš­to apsaugos mi­nis­te­ri­ja, kaip pa­si­ren­ka­mas dalykas yra pa­reng­tas pa­skai­tų cik­las vy­res­nių kla­sių mo­ki­niams su­si­pa­žin­ti su tuo, kas yra Lie­tu­vos kariuome­nė, kaip yra or­ga­ni­zuo­ja­ma gy­ny­ba… Pa­trio­tiš­ku­mo ugdymui skirtos pamo­kos ir tai jau šian­dien yra mo­kyk­lo­se kaip pasirenkamas dalykas“, – praėjusią savaitę per Vyriausybės valandą, Seimo nario Juozo Oleko paklausta apie planus vaikus supažindinti su krašto gynyba, sakė J.Petrauskienė.

15min pasiteiravo, ar ministrė kalbėjo apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pamokas ir ar jos iš tiesų jau vyksta Lietuvos mokyklose.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius nurodė, kad šiuo metu nacionalinio saugumo problematika įtraukta į privalomą pilietiškumo pagrindų programą ir yra dėstoma 9–10 klasėse. Taip pat pasirenkamąjį modulį „Krašto gynyba“ gali rinktis 11–12 klasių mokiniai.

„Kai kurios mokyklos bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomene. Taigi tokios pamokos vyksta. Patvirtinus kartu su KAM parengtą programą, pilietinio ugdymo galimybės išsiplės“, – teigia viceministras.

Tačiau jis pripažino, kad dabar kai kuriose mokyklose vykstančios pamokos nėra visiškai tai, kas numatyta Vyriausybės programoje, nes iki šiol ministerija nėra patvirtinusi tokių pamokų programos.

„Kol kas nauja pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa nėra patvirtinta, tik parengta ir suderinta tiek su Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek su Krašto apsaugos ministerijos specialistais. Rugsėjo 21 d. šiai programai pritarė Bendrojo ugdymo taryba, ji bus patvirtinta artimiausiu laiku“, – žada ministras.

Tai patvirtina ir Krašto apsaugos ministerija.

Švietimo ir mokslo viceministras G.Kazakevičius nurodo, kad kol nėra patvirtinta ši programa, mokyklos gali naudotis moduliu „Krašto gynyba“.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tokios pamokos vyksta septyniose Lietuvos mokyklose.

„Šiuo metu mokyklose dėstomas pasirenkamas kūno kultūros modulis „Krašto gynyba“. Modulis parengtas kovinės penkiakovės pagrindu, šiuo metu mokomas 7 Lietuvos mokyklose“, – nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Tokias pamokas dabar, švietimo ir mokslo viceministro teigimu, veda pilietiškumo ar istorijos mokytojai, kartais pasitelkiama Šaulių sąjungos ar kariuomenės atstovų pagalba.

Tuo tarpu patvirtinus programą, pasirenkamąsias krašto gynybos pamokas dėstys mokytojai, turintys reikiamą kvalifikaciją.

„Pavyzdžiui, mokytojais taps šauliai, mokytojai, dalyvavę pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programoje „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. Taip pat atsargos karininkai, atitinkantys reikalavimus, keliamus mokytojams. Programos realizavimui taip pat galima naudoti ir neformalaus švietimo galimybes, išvykas į Lietuvos kariuomenės dalinius, susitikimus su kariais mokyklose ir pan.“, – nurodė viceministras.

Švietimo ir mokslo ministerija nežino, kiek mokyklų šiuo metu, nesulaukusios programos patvirtinimo, jau sudaro galimybę moksleiviams rinktis gynybos pamokas, ir negali atsakyti, kiek Lietuvos moksleivių jas pasirenka bei lanko.

Vyksta mokyklų iniciatyva

Todėl 15min kreipėsi į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentą, KTU gimnazijos direktorių Dainių Žvirdauską ir paklausė, ar, jo žiniomis, gynybos pamokas moksleiviai tikrai gali lankyti jau šiemet.

KTU gimnazijos direktorius patvirtino, kad gynybos pamokos nuo šiemet vyksta ne vienoje mokykloje, tačiau tikrai ne visose.

Pavyzdžiui, Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijoje tokios pasirenkamosios pamokos vienuoliktokams ir dvyliktokams vyksta net dukart per savaitę, jas lanko visa klasė moksleivių. Čia dėstyti ateina Karininkų mokyklos karininkas, vykta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.

KTU gimnazija, pasak direktoriaus D.Žvirdausko, šį rugsėjį vienuoliktokams ir dvyliktokams taip pat pasiūlė lankyti pasirenkamas gynybos pamokas, jas būtų vedęs kūno kultūros mokytojas, tačiau neatsirado nė vieno moksleivio, kuris šias pamokas pasirinktų.

„Situacija Lietuvoje, mano nuomone, yra skirtinga. Visi be išimties, ko gero, siūlė, bet moksleiviai tas pamokas pasirinko ne visur. Aš manau, kad tas modelis yra geras ir tikrai jį reikės labiau reklamuoti, kad jį rinktųsi. Norint padaryti buvo galimybės padaryti ir šiemet, tai priklausė nuo mokyklų administracijų iniciatyvos, bet ministerijos planus programą patvirtinti ir tokias pamokas turėti visur mes labai palaikysime“, – sakė D.Žvirdauskas.

Šaulių sąjunga prisidės tik nuo kitų metų

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrosios programos projekte numatyta, kad šis dalykas moksleiviams turi būti dėstomas bendradarbiaujant su artimiausiais Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės vienetais.

Ministerija tvirtina, kad kai kurios mokyklos su Šaulių sąjunga bendradarbiauja jau dabar.

Tačiau Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Židrūnas Šadauskis tikina, kad tai – netiesa. Pasak jo, Šaulių sąjunga yra pasirengusi gynybos pamokas padėti organizuoti tik tada, kai programa bus patvirtinta.

„Ta programa kol kas yra tik projektas. Ji dar nepatvirtinta. Turbūt galėsime pradėti dirbti nuo kitų mokslo metų. Kita vertus, aš negaliu pasakyti, gal ministerija gali pradėti įvedinėti programas nuo sausio, įpusėjus mokslo metams. Šito aš nežinau“, – sakė Ž.Šadauskis.

Pasak jo, pastaruoju metu ministerijoje nevyksta šio projekto aptarimai, todėl greičiausiai vis dėlto pamokos bus pradėtos dėstyti tik kitais metais. Anot Ž.Šadauskio, svarbiausia, kad mokyklų administracijos būtų suinteresuotos tokias pamokas vaikams suorganizuoti.

„Mokyklų administracijos visada turės ir galimybę pasakyti, kad nesusirinko grupė. Ir taip gali būti. Viskas priklauso nuo mokyklų administracijų. Jos nebus įpareigotos kviesti šaulius ar karius, kad jie įgyvendintų programą, nes joje parašyta, kad mes tik prisidedame. Kiek prisidedame, priklausys nuo mokyklų vadovybių“, – teigė Ž.Šadauskis.

Apibendrinus visą surinktą informaciją 15min vertina, kad švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė buvo arti tiesos sakydama, kad moksleiviai jau šiemet gali rinktis gynybos pamokas.

Tačiau tai nėra tos pamokos, kurias įdiegti Vyriausybė yra užsibrėžusi savo programoje. Jos, jei bus patvirtinta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendroji programa, mokyklose atsiras tik kitą rugsėjį.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos