2019 09 27

Tiesa ar melas? „Lietuvoje 100 kartų mažiau nei Europoje žmonės sutinka būti kaulų čiulpų donorais“

Kritikuodamas praėjusią savaitę plaukus nusiskutusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad dėl sergančiųjų galima padaryti kur kas daugiau nei tik pakoreguoti šukuoseną. Jo teigimu, norintys padėti vėžiu sergantiems gali aukoti visuomeninėms organizacijoms, duoti kraujo ar tapti kaulų čiulpų donoru. Pastarųjų, anot K.Masiulio, ypač trūksta. Anot jo, donorų mūsų šalyje yra vidutiniškai 100 kartų mažiau nei kitose Europos valstybėse. 15min nusprendė patikrinti, ar tai tiesa.
Kęstutis Masiulis
Kęstutis Masiulis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Lietuvoje 100 kartų mažiau nei vidutiniškai Europoje kitose valstybėse žmonės sutinka būti kaulų čiulpų donorais. O tai reiškia, trūksta kaulų čiulpų, kas serga onkologine liga“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė politikas.

Joje jis pasirodė be plaukų, taip ištesėdamas praėjusią savaitę duotą pažadą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Masiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Masiulis

15min paklausė, kokiais duomenimis rėmėsi politikas. K.Masiulis tikina, kad formuluodamas teiginį naudojosi įvairia informacija, rasta kuomet pats norėjo tapti kaulų čiulpų donoru.

„Tikrai nenurodysiu šaltinio. Aš nesu tos srities ekspertas ir gali būti, kad tai nėra visai tikslu, metaforiška. Kažkur mačiau, kad Lietuvoje tokiai donorystei ryžtasi apie 0,3 proc. populiacijos. Dar mačiau medikų pasisakymus, kad to nepakanka. (…)

Daugiau man rūpėjo, kaip tapti donoru ir kaip vyksta procedūra. Tai išsiaiškinau ir galiausiai sužinojau, kad donorais gali būti asmenys iki 35 m. Dabar tos informacijos netikslinau, tik induktyviai darau prielaidą, kad didelio progreso neturi būti“, – sakė Seimo narys.

Konkrečių duomenų, koks yra kaulų čiulpų donorų vidurkis ES šalyse, rasti nepavyko.

Tačiau Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registro vedėja Rita Čekauskienė teigia, kad politiko žodžiai ne visai atitinka realybę. Tiesa, ji pripažįsta, kad užsiregistravusiųjų galėtų būti ir daugiau.

„Lietuva turi 43 donorus, Italija – 73, Prancūzija – 45 donorus 10 tūkst. gyventojų. Vokietija yra labai išimtinė, ji turi didžiulį registrą – beveik 9 milijonus gyventojų ir tai būtų apie 1050 donorų 10 tūkst. gyventojų. Santykinai didelius registrus turi ir Portugalija, Izraelis“, – sakė ji.

J.Kunigiškytės nuotr./Hematologė Rita Čekauskienė
J.Kunigiškytės nuotr./Hematologė Rita Čekauskienė

„Tikrai nėra taip, kad donorų mažiau 100 kartų, bet paaugti tikrai yra kur“, – tikina R.Čekauskienė.

2018 m. duomenimis, Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų registre registruoti per 12 tūkstančių potencialių donorų, o jais tapusių buvo tik per 80.

R.Čekauskienė pažymi, kad pastaruoju metu žmonės donorais tapti registruojasi aktyviau.

15min vertinimu, K.Masiulio teiginys, jog Lietuvoje kaulų čiulpų donorais norinčiųjų tapti yra vidutiniškai 100 kartų mažiau nei kitose Europos valstybėse, yra tik iš dalies teisingas. Anot specialistų, Portugalijoje ir Vokietijoje norinčių tapti kaulų čiulpų donorais gerokai daugiau nei Lietuvoje, tačiau nėra taip, kad visa Europa donorystėje Lietuvą lenktų šimtą kartų.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis